Įminta „Mėnulio bakterijų" paslaptis  (4)

Kaip iš Mėnulio NASA astronautų prieš daugiau nei 40 metų parsivežtos bakterijos sugebėjo išlikti beorėje erdvėje, atlaikyti kosminę radiaciją ir -253 ⁰C laipsnių šaltį? Dabar mokslininkai mano žinantys atsakymą į šį klausimą.

Legendos apie Mėnulyje aptiktus mikrobus pradžia laikoma 1969 metų lapkričio 19 diena, kai NASA pilotuojamos kosminės misijos „Apollo 12“ astronautai Pete'as Conradas ir Alanas Beanas „Apollo 12“ nusileidimo kapsulę nukreipė į numatytą vietą Mėnulio Audrų vandenyne (Oceanus Procellarum), praneša „Space.com“.

Jų nusileidimo vieta tebuvo vos už 163 metrų nuo NASA kosminio aparato „Surveyor 3“, atskridusio į Mėnulį prieš porą metų, 1967 m. balandžio 20 dieną, buvimo vietos. Automatinis zondas „Surveyor 3“ buvo skirtas Mėnulio paviršiui žvalgyti. Jo TV kamera į Žemę perdavė 6315 Mėnulio paviršiaus atvaizdų. Planuojant „Apollo 12“ misiją buvo nuspręsta išlaipinti astronautus kuo arčiau „Surveyor 3“ aparato, kad į Žemę būtų galima pargabenti jo paimtus Mėnulio grunto mėginius ir dalį aparato techninės įrangos, sakoma pranešime. Iš viso į Žemę buvo parvežta apie 10 kg „Surveyor 3“ komponentų, tarp jų ir jo TV kamera.

Visas šis krovinys buvo supakuotas į sterilų konteinerį ir parskraidintas į JAV. Kai NASA mokslininkai specialioje laboratorijoje jį atidarė ir apžiūrėjo, labai nustebo: „Surveyor 3“ kameroje buvo aptikta nedidelė Streptococcus Mitis bakterijų kolonija.

Kadangi sterilus konteineris iš Mėnulio buvo atidarytas didelės švaros laboratorijoje, piršosi prielaida, kad maždaug 50 – 100 minėtos rūšies bakterijų, prieš „Surveyor 3“ paleidimą patekusių ant TV kameros, atlaikė raketos nešėjos paleidimą, atšiaurias vakuumo sąlygas, daugiau nei 2 metus trukusį kosminės radiacijos poveikį Mėnulyje ir vidutinę -253 laipsnių temperatūrą aparato nusileidimo vietoje Audrų vandenyne. Jos išliko gyvybingos nepaisant to, kad šioje aplinkoje nebuvo vandens, maistingųjų medžiagų ir energijos šaltinių.

Ši Streptococcus Mitis užminta mįslė buvo išsiaiškinta tik dabar, kai NASA mokslininkai Johnas Rummelis, Judith Allton ir Donas Morrisonas nusprendė dar kartą patikrinti visą turimą informaciją apie „Surveyor 3“ laboratorinius tyrimus. Jie suabejojo nuo pat 1969 m. sklandančia legenda apie „Mėnulio bakterijų“ gyvybingumą ir išnagrinėjo turimus archyvinius duomenis, tarp jų ir dokumentinę filmuotą „Surveyor 3“ komponentų tyrimų medžiagą.

Mokslininkų dėmesį atkreipė keli 16 mm kino juostos fragmentai, kuriuose matomos 1969 m. laboratorinį tyrimą atlikusių specialistų apsauginių kombinezonų detalės. Buvo pastebėta, kad kaukes dėvintys specialistai nebuvo visiškai uždengę savo veidų ir galvų, kad būtų galima apsisaugoti nuo galimos mikrobiologinės taršos, jie dėvėjo aprangą trumpomis rankovėmis. Nors rankos buvo apsaugotos pirštinėmis, mikrobai oru galėjo būti pernešti nuo atviros rankų odos.

J. Rummelio ir jo kolegų manymu, būtent dėl nepakankamo 1969 m. atlikto tyrimo mikrobiologinės taršos saugumo lygio į „Surveyor 3“ TV kamerą, parskraidintą iš Mėnulio, apžiūros metu galėjo patekti Streptococcus Mitis bakterijos.

Mokslininkų teigimu, dabar, praėjus daugiau kaip 40 metų nuo šio įvykio, iš kosmoso pargabentų mėginių ar kosminių aparatų laboratoriniai tyrimai siekiant aptikti juose galimai esančius mikrobus yra nepalyginamai efektyvesni, tačiau „Mėnulio bakterijų“ istorija verčia specialistus būti kaip įmanoma atsargesnius vykdant tokias ekspertizes ir siekiant kuo efektyviau kontroliuoti mikrobiologinę taršą. Tai ypač svarbu ruošiantis gyvybės paieškoms Marse, nes jei į Žemę pargabenti mėginiai iš Marso bus užteršti žemiškomis bakterijomis, toks mikrobiologinis „triukšmas“ gali apsunkinti galimų Marso bakerijų paiešką ar net visai ją sužlugdyti, sakoma pranešime.

Aut. teisės: TV3
TV3

(1)
(0)
(1)

Komentarai (4)