Artėja vasaros naktys. Tiesą pasakius, jos – jau čia. Trumpos, šviesios, bet romantiškos ir šiltos. Vizualine prasme jos – gal ir ne pats dėkingiausias laikas detaliai tyrinėti tolimus vadinamo „giliojo dangaus“ objektus (galaktikas, ūkus ir pan.). Tačiau susipažinti su tokių objektų turtingiausiomis naktinio dangaus sritimis… Kodėl gi ne? Juolab, jog dabar internete galima susirasti nuostabų vedlį po naktinį dangų – „Photopic Sky Survey“. Jis labai patogus tiems, kurie dar tik pratinasi žvalgytis ir orientuotis naktiniame danguje. Kur dairytis geriau matomų galaktikų ar ūkų? Kurių žvaigždynų apylinkėse gausu įdomesnių objektų? Atsakymus nesunkiai rasite šiame naktinio dangaus vedlyje.

„Photopic Sky Survey“ yra didžiausias tikroviškų spalvų viso dangaus modelis, kuriame, spustelėjus informacinį mygtuką „i“, atsiras žvaigždynų kontūrai ir juos sudarančių žvaigždžių pavadinimai. Keliaujant po šį naktinio skliauto, netoli „W“ raidę primenančio Kasiopėjos žvaigždyno be didesnio vargo galima rasti Andromedos galaktiką, taip pat kitų įdomių po skliautą išsibarsčiusių giliojo dangaus objektų. Ant kiekvieno iš jų užvedus pelės kursorių, atsiranda objekto pavadinimas, kurį spustelėjus lankytojas nukreipiamas į atitinkamą enciklopedijos „Wikipedia“ straipsnį. Beje, svetainę, kurioje patalpintas naktinio dangaus vedlys, prieš gerą savaitę aplankė milijonasis lankytojas.

Vedlį sukūrė nuo darbų atsipūsti sumanęs Nikas Risindžeris (Nick Risinger). Tokių kūrybinių atostogų metu jis, kartu su savo tėvu, broliu ir visa priekaba asrofotografijos įrangos, nukeliavo daugiau kaip 72 tūkst. km oru ir daugiau kaip 24 tūkts. km sausuma. Ne tik nukeliavo, bet ir spalvotai nufotografavo visą naktinį dangaus skliautą. Nukeliautus kilometrus sudėjus krūvon, išeitų maždaug 2,5 sykio ekvatoriumi aplink visą mūsų planetą.

„Skersai išilgai išmaišiau Šiaurės Amerikos vakarus, dusyk aplankiau labiausiai į vakarus nutolusį Pietų Afrikos Respublikos (PAR) kyšulį, - pasakoja naktinio dangaus vedlio autorius N. Risindžeris. – Tiek keliauti buvo būtina, nes norėjau nufotografuoti visą planetos naktinio dangaus sferą.“

„Žinia, ne viskas, kas matyti iš šiaurės pusrutulio, yra matoma pietiniame. Ir atvirkščiai, - primena vedlio autorius. – Be to, kai kurios virš pakaušio vasarą žibančios žvaigždės žiemos laikotarpiu „nusileidžia“ arčiau horizonto. O kur dar fotografuojant pasitaikiusios mėnesienos naktys. Tad gaudydami visus tamsiausius naktinio dangaus lopelius, nuolat malėmės po Arizoną, Teksasą, Nevadą, Koloradą, Kaliforniją ir Oregoną. Šios valstijos – bene paskutinės, kuriose šviesos tarša dar ne tokia didelė.“

Astrofotografinės ekspedicijos tikslas buvo pamėginti nufotografuoti visą nuo Žemės paviršiaus matomą Visatos vaizdą – net ir tai, kas matyti ne tik šiaurinio, bet ir pietinio pusrutulio naktiniame danguje. Savo sukurtame vedlyje N. Risindžeris naktinio dangaus skliautą susiskirstė į 624 sritis, ir kiekvieną iš jų nufotografavo 60-čia ekspozicijų. Kad būtų išvengta šviesos taršos, palydovų žybsnių ir panašių trikdžių, kiekviena iš 624 dangaus skliauto sričių penkiais skirtingais fotoaparatais buvo nufotografuota po keturissyk – tiek trumpa, tiek vidutine, tiek ilga ekspozicijos trukme.

Rezultatas – 5 tūkst. megapikselių, iš 37 440 kadrų „suklijuota“ visos Žemės naktinio skliauto fotografija. Sudominusias jos sritis galima priartinti, pasukti, patraukti šalin. Atsidarius šį vedlį, pirmiausiai į akis krenta kaip reta aiškiai matomas Paukščių Takas – galaktika, kuriai priklauso ir mūsiškė Saulė. Galaktikos šerdį ir kitus regionus supa rausvi dulkių ir vandenilio dujų ūkai ir debesys, taip pat – kaimyninės galaktikos.

„Gaila, tačiau pamatyti blausų Paukščių Tako šviesos metamą savo šešėlį ant žemės paviršiaus yra tekę retam kuriam iš mūsų“, – nostalgiškos nuotaikos neslepia N. Risindžeris.

Naktinio dangaus vedlį rasite čia.

Komentarai (1)