Moterų orgazmai tokie pat funkcionaliai beprasmiški, kaip ir vyrų krūtinės speneliai?  (18)

Kokia yra moterų orgazmo paskirtis? Štai kur klausimas. Ar moterų orgazmas evoliucijos eigoje išsivystė kaip paskata daugintis, ar tai yra tiesiog rudimentinė vyrų orgazmo evoliucijos liekana?

Net keturis dešimtmečius karštai diskutavę evoliucijos biologai prie vieningo atsakymo taip ir nepriartėjo. Tiesa, naujausias mėginimas užbaigti šį disputą buvo toks platus, jog jo metu apie asmeninio seksualinio gyvenimo potyrius buvo apklausti net 10 tūkst. dvynių bei brolių ir seserų. Kai kurie evoliucinės biologijos specialistai yra linkę manyti, jog moterų orgazmas yra itin savitas fiziologinis reiškinys, galimai turi įtakos partnerio pasirinkimui, sustiprina poros tarpusavio santykius ar net pasižymi fiziologine funkcija – netiesiogiai padeda sutraukti vyro sėklą į gimdą. Oponuojantieji moterų orgazmo funkcionalumui deklaruoja, jog moterims orgazmas reikalingas tiek, kiek vyrams – krūtinės speneliai. Tai reikštų, jog abi Homo sapiens lytys turi tam tikrų fiziologinių bendrumų, kurie vienoje iš lyčių yra itin ryškiai išreikšti, o kitoje – jų likę tik rudimentai. Jei moterų orgazmas tėra evoliucinė vyrų orgazmo liekana, tuomet orgazminę funkciją tiek moteriškame, tiek vyriškame genome turėtų reguliuoti tas pats genas. Tokią prielaidą nusprendė patikrinti Brendanas Zičas (Brendan Zietsch) iš Kvinslendo universiteto (Australija) ir Peka Santila (Pekka Santtila) iš Turku universiteto (Suomija). Anot šių tyrėjų, tikėtina, jog genetiškai artimi dvyniai bei įprasti broliai ir sesės gali turėti daugiau funkcinių orgazmo bendrumų (ar tiesiog bendrų orgazmabilumo bruožų) nei genetiškai nesusiję asmenys, todėl mokslininkai tyrimo imčiai rinkosi individus iš dvynių bei brolių/seserų populiacijos. Kad išmatuotų, kaip jie patys įvardijo, respondentų orgazmabilumą, tyrėjai apklausė 5 tūkst. dvynių ir ne-dvynių porų. Anketoje vyrų buvo teiraujamasi apie orgazmui pasiekti reikalingą trukmę, o moterų – kaip dažnai ir kaip lengvai jos pasiekia orgazmą.

Kaip ir ankstesnių tyrimų metu, B. Zičas ir P. Santila priėjo išvadą, jog tos pačios lyties identiški dvyniai orgazmo bendrumų turėjo daugiau nei tos pačios lyties neidentiški dvyniai ar įprasti broliai/sesės. Tai byloja, jog orgazmo funkcijai įtakos turi genai. Vadinasi, tam tikra prasme galima numanyti, jog hipotezė apie rudimentinę moterų orgazmo paskirtį gali būti teisinga.

Vis dėlto, paaiškėjo, jog „rudimentinės“ hipotezės pamatai ne tokie jau ir tvirti. Mat apklausos autoriai rezultatuose aptiko, jog priešingos lyties dvyniai ir broliai/seserys statistiškai reikšmingų orgazmo bendrumų neturi.

„Tai rodo, jog moterys ir vyrai turi nevienodus orgazmo funkciją reguliuojančius genus, – aiškina B. Zičas. Kitaip tariant, moterų ir vyrų orgazmas vystėsi skirtingais genetiniais keliais. Vadinasi, moterų orgazmas nėra jokia evoliucinė vyrų orgazmo liekana.

Natūralu, jog „rudimentinės“ hipotezės gerbėjai protestuoja, esą tokios išvados yra smarkiai per ankstyvos ir nepagrįstos. Štai Kimas Volenas (Kim Wallen) iš Emori universiteto (Džordžija, JAV) pažymi, jog tyrimo metu buvo matuojami skirtingi vyrų ir moterų parametrai – laikas orgazmui pasiekti (buvo teiraujamasi vyrų) ir orgazmo tikimybė (buvo teiraujamasi moterų). Anot mokslininko, nepanašu, jog tokie faktoriai galėtų būti susiję. Į tokį kritikos argumentą B. Zičas atsako, jog skirtingi parametrai buvo būtini dėl to, jog vyrų ir moterų orgazmo pobūdis ir fiziologija yra labai skirtinga.

„Žinoma, neatmestinas variantas, jog skirtingi klausimai galėjo lemti skirtingus atsakymus, – samprotauja elgesio ypatumus tyrinėjantis antropologas Deividas Pustas iš Pensilvanijos valstijos universiteto (JAV). – Tačiau šio tyrimo rezultatai neabejotinai nėra palankūs „rudimentinei“ teorijai.“

Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(1)
(1)
(0)

Komentarai (18)

Visi šio ciklo įrašai