Skriaudžiamų vaikų smegenys veikia kaip kareivių  (9)

Smegenų skenavimas parodė, kad vaikai iš smurtaujančių šeimų aptinka grėsmes taip pat kaip kareiviai. Tokie smegenų pakitimai išlieka visą žmogaus gyvenimą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Eamon McCrory iš Londono universiteto koledžo (UCL) naudodamas fMRI, skenavo 20-ies išoriškai sveikų, bet patyrusių smurtą ir 23 „kontrolinių“ vaikų iš saugios aplinkos, smegenis. Skenuojant, vidutiniškai 12 metų amžiaus vaikams buvo rodomi liūdni, neutralūs ir pikti veidai. Išvydus piktus veidus, patyrusių smurtą smegenyse ypač suaktyvėdavo migdolinis kūnas ir priekinė salelė – smegenų sritys, susijusios su grėsmės aptikimu ir skausmo nuojauta. Kareivių smegenyse vyksta panašus šių sričių aktyvumo padidėjimas (Current Biology DOI: 10.1016/j.cub.2011.10.015).

„Manome, kad šie pokyčiai gali atspindėti neurologinį prisitaikymą“, - sako McCrory. „Skriaudžiami vaikai ir aktyvūs kariai prisitaiko išgyventi bauginančiose ar pavojingose aplinkose.” Nors tokia savybė gali padėti vaikams išgyventi jų ankstyvaisiais metais, ji gali nulemti jų psichinės sveikatos sutrikimus suaugus, pavyzdžiui, depresiją ir nerimą, priduria McCrory.

Skriaudžiami vaikai ir kariaujantys kareiviai prisitaiko išgyventi grėsmingoje ar pavojingoje aplinkoje

Šią savaitę paskelbta susijusi Hilary Blumberg ir kolegų iš Jeilio universiteto Medicinos mokyklos studija rodo, kad paauglių, vaikystėje patyrusių smurtą, smegenų srityse, atsakančiose už emocijų valdymą, yra mažiau pilkosios medžiagos (Archives of Pediatric Adolescent MedicineDOI: 10.1001/archpediatrics.2011.565).

Tyrimai rodo, kad vaikystėje patirtas smurtas „įmontuojamas į smegenis“ ir tampa biologiškai įtvirtintas“, - sako Avshalom Caspi, tyrinėjantis psichinę sveikatą Djuko universitete, Darhame, Šiaurės Karolinoje.

New Scientist, 2011 gruodžio 10 d

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Vytautas Povilaitis
(0)
(0)
(0)

Komentarai (9)