Skerdyklų atliekų ateitis - plastikas?  (0)

Rytojaus plastikas galėtų būti gaminamas iš neįprastos žaliavos: skerdyklų atliekų. Europos mokslininkai kuria naujus metodus kaip iš sunaikinamų nereikalingų gyvūnų kūno dalių pagaminti bioplastiką.

Nors Europos Komisijos finansuojamo projekto ANIMPOL tikslas skamba „neskaniai“, bet jei tyrimai būtų sėkmingi, Europa išsiveržtų priekį bioplastiko gamybos rinkoje. Daugelio šalių mokslininkai gavo finansavimus kurti bioplastikui, siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir oro taršą. ANIMPOL vadovas dr. Martinas Kolleris teigia, kad XXI a. Galime vadinti „plastiko amžiumi“, nes šios medžiagos paklausa žaibiškai auga, o jo gamyba sukuria daug taršos. Mokslininko teigimu, 2011 m. pasaulyje buvo pagaminta 250 mln. tonų plastiko.

Šiuo metu beveik visos skerdyklos atliekos yra deginamos. Europos biotechnologus sudomino gyvūnų liekanose esantys lipidai – turtingos anglies polimerų molekulės. Jų manymu, ši naudinga medžiaga sudeginama be reikalo. M. Kelleris mano, kad apie pusė milijono tonos lipidų kasmet yra sudeginama šalia skerdyklų. „Gamta kuria polimerus ir baltymus nemokamai – kodėl turėtume juos paleisti į orą?“ - retoriškai klausia biotechnologas.

ANIMPOL specialistai neabejoja, kad biopolimerai ateityje taps labai svarbia medžiaga, kuri pakeis naftą plastiko gamyboje. Dabar susiklosčiusi situacija, kada tūkstančiai įmonių yra priklausomos nuo šokinėjančių naftos kainų, senkančių resursų, o pagaminusios daiktus turi rūpintis kaip jie bus perdirbami ar sunaikinami ir t.t., amžinai tęsti negalės.

Dr. M. Kelleris siūlo nedelsti ir nelaukti bei sukurti savo biopolimerų šaltinį, nes ateityje gali tekti viską importuoti. Didžiausią pažangą bioplastiko tyrimuose yra pasiekę Azijos ir Pietų Amerikos mokslininkai. Biopolimerus jie ketina išgauti iš vietinių augalų rūšių, kurios Europoje neauga. Tad reikia ieškoti kitų žaliavos šaltinių, šiuo atveju jomis gali tapti skerdyklų atliekos.

Pirminiams tyrimams, kuriuose įtraukti ir bandymai panaudoti skerdyklų atliekas kaip biokurą, finansuojami Europos Sąjungos. Projektui skirta 3 mln. eurų (~ 10,35 mln. Lt).

Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)