Ar Žemė lengvėja?  (8)

Neseniai vykęs Marso zondo „Fobos-Grunt“ kritimas atkreipė dėmesį ir į kitą kosminę problemą – vis didėjantį Žemės orbitoje besisukančių šiukšlių kiekį. Bet ar tai reiškia, kad Žemės masė mažėja? Atsakymo ieškojo „BBC Radio 4“ laidos „More or Less“ rengėjai, į pagalbą pasitelkę Kembridžo universiteto akademikus.

Esama daug veiksnių, dėl kurių bėgant laikui Žemė gali užsiauginti masę ar jos netekti, tvirtina medicinos mikrobiologas ir mokslo naujienų laidų vedėjas Dr. Chrisas Smithas, siekiantis gerinti visuomenės mokslinį išprusimą.

Dr. C. Smithas, padedamas fiziko ir kolegos iš Kembridžo universiteto Dave'o Ansello, gana grubiai paskaičiavo ir sudarė balansą visų į Žemę patenkančių ir ją paliekančių dalykų. Visi jų naudoti skaičiai buvo apytiksliai.

Liūto dalį visų Žemės masę didinančių medžiagų sudaro 40 000 tonų dulkių, per metus, nukrentančių iš kosmoso į žemę, teigia C. Smithas.

„Kosminės dulkės iš esmės yra mūsų planetą pagimdžiusios Saulės sistemos dalies liekanos arba dalys sutrupėjusių asteroidų ar kitų objektų, iš kurių taip ir nesusidarė planetos ir kurios liko klajoti erdvėje. Žemė veikia tarsi gigantiškas kosminis dulkių siurblys, kurio variklis yra gravitacijos jėgos ir kuris sutraukia aplink besisukančias dulkių daleles“, - aiškino Dr. C. Smithas.

Kita, kur kas mažiau reikšminga priežastis, dėl kurios didėja planetos masė, yra globalinis atšilimas.

„NASA apskaičiavo, kad Žemė per metus pasunkėja maždaug 160 tonų dėl to, kad kyla Žemės temperatūra. Sistemoje daugėjant energijos didėja ir jos masė“, - sakė C. Smithas.

Tai reiškia, kad kasmet planetos masė padidėja 40 000 - 41 000 tona.

Bet įvertinus masės praradimus – taip pat jūros bei atmosferos – nustatyta, kad Žemės masė iš tiesų mažėja. Tam nurodytos kelios priežastys.

Pavyzdžiui, Žemės branduolys yra tarsi gigantiškas branduolinis reaktorius, kuris pamažu netenka energijos ir tas energijos netekimas gali būti paverčiamas masės netekimu.

Tačiau tokiu būdu prarandamos masės kiekis yra santykinai nežymus – vos 16 tonų per metus, ne daugiau.

O kiek Žemės masę pamažina raketų ir palydovų kėlimas į kosmosą? Dr. C. Smithas jų apskritai nevertina, nes dauguma tokios kosminės aparatūros bėgant laikui vis vien nukrenta atgal į Žemę.

Visgi esama priežasčių, dėl kurių Žemė netenka didžiulių masės kiekių. Pavyzdžiui, tokios dujos, kaip vandenilis, yra labai lengvos ir pabėga iš atmosferos.

„Fizikai parodė, kad Žemė netenka maždaug 3 kilogramų vandenilio kiekvieną sekundę. Tai reiškia, kad planeta kasmet praranda apie 95 000 tonų vandenilio. Kitos labai lengvos dujos, kurioms nutinka tas pats dalykas, yra helis, bet jo esama kur kas mažiau, taigi, jo per metus netenkama apie 1 600 tonų“.

Taigi, įvertinus masę didinančius ir mažinančius veiksnius Dr. S. C. Smithas mano, kad Žemė kasmet palengvėja apie 50 000 tonų – tai yra tik truputėlį mažiau nei sveria neseniai ant rifų užplaukęs italų kruizinis laineris „Costa Concordia“.

Aut. teisės: delfi.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (8)