Seni kosminiai zondai gali pasėti Žemės gyvybę prie tolimų žvaigždžių (2)
Senuose zonduose „Voyager 1“, „Voyager 2“ ir „Pioneer 10“, kurie jau yra Saulės sistemos pakraštyje ar lekia tolyn į tarpžvaigždinę erdvę, taip pat ten atsidursiančio NASA zondo „New Horizons“, dabar dideliu greičiu skriejančio link Plutono, varančiuose raketiniuose varikliuose gali būti išlikusių Žemės bakterijų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Visi šių kosminių aparatų prietaisai, kurie buvo gyvybiškai svarbūs misijai, buvo sterilizuoti, ko nebuvo padaryta varikliams. Anot Johno Rummelo, pagrindinio NASA astrobiologo, to nebuvo reikalaujama, tiesiog visi vadovavosi viena direktyva, kad erdvėlaiviai nebuvo skirti tirti planetoms. Jei tikslas būtų buvęs būtent toks, varikliai būtų susilaukę didesnio dėmesio. Dabar nuo inžinierių rankų ir kvapo, ten gali būti daug mikroskopinių keliautojų, tačiau ar jie vis dar gyvi?
Markas Burchellas iš Didžiosios Britanijos Kento universiteto sako, kad greičiausiai bakterijos išgyveno, tik jos ten ne tarpsta, o pasinėrė į miegą, vadinamą sporos būsena. Tokia „užmigusi“ bakterija po tam tikro skaičiaus metų galėtų sėkmingai atgyti Žemėje. Eksperimentais jau seniai įrodyta, kad primityviausi Žemės organizmai yra labai ištvermingi. Tad kiek ilgai gali išgyventi bakterija skriedama tarpžvaigždine erdvę ant raketinio variklio? „Tai diskutuotinas klausimas, gal 1 000, o gal 100 000 metų, niekas tiksliai nežino“, – sako M. Burchellas.
Gal zondams pasiekus dujinį gigantą Jupiterį šios planetos radiaciniai laukai sterilizavo variklius? „Pioneer 10“ praskrido arčiausiai Jupiterio ir jį paveikė labai stiprus radiacinis laukas, daug kartų stipresnis nei toks, kuriame galėtų išgyventi. Tačiau, kaip jau minėta, bakterijos yra labai ištvermingos, todėl yra tikimybė, jog vis tik ant šio zondo variklių yra gyvų bakterijų.
Kosminis aparatas „Voyager 1“ kosmose prabuvo jau daugiau nei 30 metų. Jo mikroskopinis krovinys – bakterijos – dar turi nukeliauti daug milijardų kilometrų. Po 40 000 metų erdvėlaivis 1.64 šviesmečio atstumu praskries pro žvaigždę AC+79 3888. Tai nykštukinė žvaigždė ir atrodo neįtikima, jog jos silpna šviesa galėtų atgaivinti bent vieną bakteriją. Turės praeiti daug daugiau laiko, kol erdvėlaivis atsidurs aplinkoje, tinkamoje žemiškiems organizmams. O kad taip atsitiks, tikimybė nedidelė, nes tam reikia tinkamos žvaigždės, tinkamos planetos ir atitinkamai nusileisti toje planetoje.
