10 tankiausiai apgyvendintų salų pasaulyje  (2)

Žmonės – nepaprasta gyvūnų rūšis. Nuo senų laikų jie sugebėdavo greitai daugintis, kraustytis ir įsikurti net atokiausiuose pasaulio kampeliuose. Toliau aprašomos salos kažkada buvo negyvenamos, jose augo vešlūs miškai, pakrantės buvo nusėtos gražiais paplūdimiais, o salų teritorijoje veisėsi viena kita gyvūnų rūšis. Šiandien tose salose įkurti didžiuliai miestai. Bet skirtingai nuo žemyninių miestų, salose gyvenančioms bendruomenėms trūksta žemės ir įvairių išteklių. Kadangi tokiose salose geografiškai nėra vietos plėstis, jos yra nepaprastai tankiai apgyvendintos ir apstatytos. Pristatome keletą tankiausiai apgyvendintų salų pasaulyje.

Santa Kruz de Islote sala Neoficialiai Santa Kruzo sala yra tankiausiai apgyvendinta sala pasaulyje. Į ją galima patekti per valandą, laivu iš Kolumbijos Karibų pakrantės. Saloje yra apie 90 namų ir gyvena apie 700 žmonių, tiesa, kai vaikai, lankantys mokyklas žemyninėje dalyje, grįžta į namus, gyventojų skaičius išauga iki 1 200. Santa Kruzas apsuptas idiliško vaizdo vandenų, tačiau šioje saloje nėra nei paplūdimių, nei baseinų, nei viešbučių. Netgi mirusius artimuosius salos gyventojai laidoja kaimyninėje saloje, nes Santa Kruze nepakanka vietos kapinėms. Futbolą salos gyventojai irgi žaidžia kitoje saloje – Mukura Ky, nes vienintelė visuomeninė aikštė Santa Kruze – maždaug pusės teniso kortų dydžio. Šiuo metu Santa Kruze nėra elektros. Geriamą vandenį į salą atgabena Kolumbijos kariniai laivai kartą per tris savaites, tačiau tiek neužtenka skurdžiai salos populiacijai. Rūbus moterys skalbia sūriame vandenyje, kurį semia iš salos šulinio. O vyrai dažniausiai ką nors dirba išplaukę į supančią salą jūrą. Nepaisant visų šių sunkumų, Santa Kruzas – rami sala-kaimas. Žmonės čia nerakina durų, o vakarais kaimynai renkasi kartu žiūrėti mėgstamų serialų.

Honkongas
Honkongo saloje, 2008 metų duomenimis, gyvena 1,2 mln. gyventojų, jų tankis – 16 390/km². Didžiausia gyventojų dalis gyvena palei šiaurinę salos pakrantę – 26 000/km².
1842 m., kai salą okupavo Jungtinė Karalystė, Pirmojo Opiumo Karo metu, salos gyventojų tankis buvo apie 3000 gyventojų dešimtyje žvejų kaimelių. Dabar sala – įžymiausių Honkongo objektų vieta: „The Peak“ dangoraižis, Okeano parkas, daugybė istorinių vietovių ir didžiuliai prekybos centrai. Salos kalnų grandinė – populiari pasivaikščiojimo zona.

Manhetenas Manhetenas – tai sala prie Hadsono upės žiočių ir seniausias bei tankiausiai apgyvendintas Niujorko rajonas. Iš viso šioje saloje gyvena 1,58 mln. gyventojų, kurių tankis – 26 924/km², o tai yra daugiau nei bet kokiame kitame Amerikos didmiestyje. Manhetenas – trečias pagal dydį iš 5 Niujorko gyvenamųjų rajonų pagal gyventojų skaičių, bet mažiausias rajonas pagal užimamą plotą. Manhetenas – svarbiausias JAV komercinis, finansinis ir kultūrinis centras. Žemesniajame Manhetene įsikūręs Volstrytas – tai pasaulio finansų sostinė (kurios BVP – daugiau nei 1,2 trln. JAV dolerių), kur įsikūrusi Niujorko akcijų birža ir NASDAQ. Čia taip pat įsikūrę ir daug didžiausių JAV radijo, televizijos ir telekomunikacijų bendrovių, o taip pat ir daugybė laikraščių, žurnalų, knygų leidyklų ir visuomenės informavimo priemonių kompanijų. Be to, čia įsikūrusi ir Jungtinių Tautų būstinė.

Salsetės sala Salsetės sala yra Arabijos jūroje, vakarinėje Indijos pakrantėje. Šioje saloje įsikūrę tokie miestai kaip Mumbajus, Thanė ir Mira-Bajandaras, todėl ši sala yra labai tankiai apgyvendinta, – tai viena iš tankiausiai apgyvendintų salų pasaulyje. Joje gyvena apie 15,1 mln. gyventojų, maždaug 619 km² teritorijoje, taigi gyventojų tankumas čia – ~ 24 414/km2. Šioje saloje žmonės gyveno jau akmens amžiuje. Seniausi salos gyventojai, kiek žinoma, buvo Koliai – žvejų gentys. Maurijos imperija užkariavo šią salą 3 a. pr. Kr. ir pavertė ją induistų ir budistų kultūriniu ir religiniu centru. Vėliau salą valdė kelios vietinės dinastijos, o XVIII a. ji pateko į britų rankas. Tuo metu sala, o ypač Mumbajus (anksčiau vadintas Bombėjumi), tapo svarbiu prekybos centru. XIX a. buvo statomi geležinkelių viadukai ir kelių tiltai, norint sujungti Bombėjaus salą su Salsetės sala, o Salsetės salą su žemynine šalies dalimi. Nutiesti geležinkeliai paskatino turtingų pirklių vilų statybas Salsetės saloje. 1901 m. saloje gyveno 146 993 gyventojų ir ji tapo žinoma kaip Didysis Bombėjus.

Venecija Venecija, šiaurės rytų Italijoje, apima 118 mažų salelių, kurias skiria kanalai, o jungia tiltai. Ji įsikūrusi pelkėtoje Venecijos lagūnoje, kuri tęsiasi palei kranto liniją tarp Po ir Pjavės upių žiočių. Venecija garsi dėl stulbinančiai gražaus kraštovaizdžio, architektūros paminklų ir meno. Viduramžių ir Renesanso epochomis Venecija buvo viena iš galingiausių miestų-valstybių, o taip pat kryžiuočių centras ir Lepanto mūšio vadavietė, be to, ir komercijos bei meno centras nuo XIII iki XVII a. pab. 2009 m. Venecijoje gyveno 270 098 gyventojų.

Fadiout Joal-Fadiout – tai kaimas Senegalo Petit Kote pakraštyje, į pietryčius nuo Dakaro. Joal yra įsikūręs žemyninėje dalyje, jį su Fadiout – moliuskų kiautų sala – jungia tiltas. Moliuskų kiautai naudojami vietinėje architektūroje ir amatuose. Kaime nėra jokių motorinių transporto priemonių, apie tai praneša ženklas, pasitinkantis kiekvieną salos lankytoją. Fadiout kaimo gyventojai užsiima žvejyba ir ryžių auginimu. Kadangi šis kaimas yra įsikūręs didelėje upės deltoje, vietiniai ryžių augintojai išnaudoja seklią potvynių užliejamą lygumą šio augalo kultivavimui. Pagal 2007 m. gyventojų surašymo duomenis, saloje gyvena 39 000 gyventojų. Malė Įsikūręs pietiniame Šiaurinio Malė atolo krašte, Malė – Maldyvų respublikos sostinė ir didžiausias miestas pagal gyventojų skaičių. Pagrindinė sala labai tankiai apgyvendinta, beveik visas salos sausumos masyvas yra apstatytas. Kiek mažiau nei trečdalis šalies gyventojų gyvena sostinėje, kurios gyventojų skaičius išaugo nuo 20 tūkst. 1987 m. iki 100 tūkst. 2006 m. Dauguma Maldyviečių ir į juos atvykusių darbuotojų anksčiau ar vėliau bent trumpam apsigyvena šioje saloje, kadangi ši Malė – vartai į likusią šalies dalį ir administracijos bei biurokratijos centras. Pastaraisiais metais sala buvo nepaprastai išplėsta naudojant naujausias sausumos plėtimo technologijas.

Ebėjos sala Ebėja – labiausiai apgyvendinta Kvadžaleino atolo Maršalo salyne sala, o taip pat ir Maršaliečių kultūros centras archipelago Ralik grandinėje. Salos plotas – 32,3 ha, o joje gyvena – daugiau kaip 15 tūkst. gyventojų. Daugiau nei 50 proc. salos gyventojų yra jaunesni nei 18 metų. Kai kurie Ebėjos gyventojai – pabėgėliai ar jų palikuonys, atvykę čia po 1954 m. kovo 1 d. įvykdyto 15 megatonų katastrofiško „Castle Bravo“ branduolinio testo Bikini atole. Detonacija netikėtai išmetė į atmosferą atomines dulkes ir 5cm radioaktyvaus sniego kaimyniniame Rongelapo atole, kuriame, skirtingai nei Bikinio atole, nebuvo vykdoma greita evakuacija. Kiek vėliau 1954 m. JAV valdančiosios institucijos evakuavo ir Rongelapo gyventojus, kai kurie iš jų sugrįžo 1957 m., bet buvo priversti nuolat lankytis pas medikus. 1985 m. „Greanpeace“ evakuavo Rongelapo gyventojus į Medžato salą Kvadžaleino atole. Ebėjas buvo paskutinis kelionės taškas daugeliui evakuotų žmonių.

Vasiljevsko sala Vasiljevsko sala yra Sankt Peterburge, Rusijoje. Ją supa Didžioji Nevos ir mažoji Nevos upės (Nevos upės deltoje) pietuose ir šiaurės rytuose, o Suomijos įlanka – vakaruose. Vasiljevsko salą nuo Dekabristų salos skiria Smolenkos upė. Kartu jos sudaro Vasiljevsko rajoną – Sankt Peterburgo administracinį vienetą. Pagal 2002 m. duomenis, saloje gyvena 203 181 gyventojų. Nuo Žiemos Rūmų salą skiria tik upė, bet būtent ši sala yra istorinis miesto centras. Su žemynine miesto dalimi pietuose salą jungia du tiltai: Rūmų ir Blagoveščensko. Biržos ir Tučkovo tiltai per Mažąją Nevą jungia salą su Petrogradsko sala. Per Vasiljevsko salą eina Vasiljeostravskaja ir Primorskaja Sankt Peterburgo metro linijos. Taip pat yra kelios tramvajų linijos. Geografiškai salą sudaro dvi pagrindinės dalys. Daugiausia pietinės ir rytinės dalies pastatų buvo pastatyti XIX a. Kai kurie pietinės krantinės pastatai siekia net XVIII a. Ši salos dalis įdomi savo kvadratiniu gatvių išdėstymu, kurios iš pradžių buvo numatytos kaip kanalai Venecijoje. Kadangi Vasiljevsko saloje yra daugybė muziejų ir bažnyčių, ją itin mėgsta turistai.

Liubekas Hanzos prekybos sąjungai priklausęs Liubeko miestas – tai antras pagal dydį miestas šiaurės Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemėje ir vienas iš svarbiausių Vokietijos uostų. Kelis amžius tai buvo Hanzos miestų sąjungos sostinė („Hanzos karalienė“), o dėl savo plytų gotikos architektūrinio palikimo miestas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. 2005 m. šiame mieste gyveno 213 983 gyventojų.

Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (2)