Inovacijos, kurios netrukus taps kasdienybe  (0)

Per pastaruosius dešimtmečius pavyko sukurti ir pritaikyti daugybę išradimų, kurie iki tol egzistavo tik fantastikos knygose. Dar visai neseniai kosminiai skrydžiai, kompiuteriai, internetas ir organų trasnplantacija atrodė sunkiai pasiekiami.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Technologinis progresas kasmet vystosi vis sparčiau, tad darosi itin sunku nuspėti koks bus kitas išradimas, lemsiantis naują technologinį šuolį. Bene didžiausia kliūtis technologiniam progresui, galimybės pritaikyti išradimus praktikoje.

Bėda ta, kad šviežių inovacijų pritaikymas ir populiarinimas reikalauja didelio suinteresuotų dalyvių skaičiaus. Šie dalyviai privalo suvienyti kapitalą, pasidalinti rizikas ir drauge pasiekti potencialių rezultatų, rašo „The Financial Times“.

Daugelis ateities technologijų jau egzistuoja, tačiau jų pritaikymo kasdieniame gyvenime teks palūkėti.

Viršgarsiniai skrydžiai

Reaktyvinis variklis pakeitė XX amžiaus keliavimo įpročius, tačiau XXI amžiuje reikia naujo postūmio, kuris suteiktų galimybę skraidinti keleivius saugiai bei patogiai kelis kartus greičiau už garsą.

JAV lėktuvų gamintoja „Boeing“ gegužę pranešė sukūrusi nepilotuojamą lėktuvą „X-51 WaveRider“, kuris tris su puse minutės skrido penkis kartus viršydamas garso greitį. Šis pasiekimimas yra rekordinis pasaulio aviacijos istorijoje.

Aviacija per šimtmetį tapo itin svarbia pramonės šaka. Anot „Air Transport Action Group“, jeigu aviacijos pramonė būtų valstybė, tai pagal sukuriamą BVP dydį pasaulio šalių reitinge užimtų 19 vietą.

Šiuo metu šis sektorius per metus sukuria produkcijos ir paslaugų, kurių vertė siekia 539 mlrd. JAV dolerių ir įdarbina 56 mln. žmonių, kurie darbuojasi aviacijos bei su ja susijusioje turizmo srityje.

Nežinia ar žmonija yra pasirengusi itin spartiems skrydžiams. Prieš dešimtmetį dėl saugumo nuogastavimų buvo sukompromituoti skrydžiai viršgarsiniu keleiviniu lėktuvu „Concorde“. Atrodė, kad itin greiti transatlantiniai skrydžiai yra nukeliami neribotai ateičiai. Vis dėlto verslo bendruomenę iki šiol vilioja galimybė nukeliauti iš Niujorko į Paryžių greičiau nei per vieną valandą arba iš Londono pasiekti Tokiją per 90 minučių.

Kosminis turizmas

Kosminės kelionės yra neatsiejamos nuo fantastikos žanro ir ši sritis pažengė toli į priekį nuo pirmojo kosminio palydovo paleidimo į kosmosą 1957 metais.

EBPO organizacijos duomenimis metinės pajamos iš produktų bei paslaugų, susijusių su kosminėmis programomis, 2009 metais siekė nuo 150 iki 165 mlrd. JAV dolerių.

Kosminės agentūros domisi kosminiais palydovais, moksliniais tyrimais bei kosmoso tyrinėjimais ir mažai tesirūpina kosminiu turizmu. Šią nišą nutarė užpildyti privačios bendrovės. Keletas įmonių jau ėmėsi kosminio turizmo verslo. „Space Adventures“ gabena turistus į kosminę erdvę ir tikisi greitu metu skraidinti klientus aplink Mėnulio orbitą.

Balandį britų verslininko Richardo Bransono valdoma bendrovė „Virgin Galactic“ sėkmingai išbandė savo kosminį erdvėlaivį ir netolimoje ateityje planuoja pradėti komercinius skrydžius.

„Virgin Galactic“ paslaugomis susidomėjo 580 žmonių, kurie už galimybę pažvelgti į Žemę iš kosmoso jau sumokėjo 70 mln. JAV dolerių.

Bendrovė atliks papildomus bandomuosius skrydžius ir įsitikinusi kelionių saugumu ketina 2014 metais pradėti komercinius reisus į kosminę erdvę.

Duomenys

Kasdien kompiuteriai sukaupia sunkiai suvokiamus duomenų kiekius. Vyriausybės, verslas ir vartotojai jau senokai suvokė šių duomenų potencialą.

Informacinių technologijų specialistų teigimu, nepaisant aktyvaus tokių duomenų naudojimo, kol kas ši sritis tebėra embriono stadijoje. Ateityje duomenų bazės bus integruotos su dirbtiniu intelektu, analitiniais įrankiais ir internetinėmis paslaugomis.

Per pasataruosius metus duomenų analizė pasiekė milžinišką pažangą. Internetiniai vertimų algoritmai gali gana gerai atpažinti žmogaus balsą ir versti žodžius į kitą kalbą. Tuo tarpu mobilųjų telefonų vartotojų duomenų dėka sekimo programos gali nustatyti būsimą kiekvieno žmogaus buvimo vietą 93 proc. tikslumu.

Sunku nuspėti inovacijų potencialą duomenų srityje, tačiau ekspertai mano, kad pavyks sutaupyti trilijonus JAV dolerių kuomet įvairūs įrenginiai bus dar labiau integruoti į kompiuterines sistemas.

Bene didžiausi iššūkiai laukia duomenų apsaugos ir privatumo srityse. Sukaupus du skirtingus bei anoniminius duomenų rinkinius galima 96 proc. tikslumu išaiškinti šių duomenų savininkus.

Bioelektronika

Didžiausi pastarojo laikotarpio pasiekimai įvyko medicinoje ir skaitmeninių technologijų srityje. Tikėta, kad ateityje šių dviejų mokslo šakų bendradarbiavimas suteiks postūmį naujiems pasiekimams.

Viena didžiausių pasaulyje farmacinių bendrovių „GlaxoSmithKline“ (GSK) skiria stipendijas tyrimams bioelektroninės medicinos srityje.

Elektroninių įrenginių integraciją į žmogaus audinį primena siaubo istorijas, tačiau mokslininkai jau spėjo nuversti kalnus šioje srityje. Tad netolimoje ateiyje galima laukti galūnių protezų, kurie bus valdomi smegenų impulsais.

GSK siekia eiti toliau ir išmokti kontroliuoti žmogaus kūną.

Anot bendrovės, žmogaus organų veikla nemaža dalimi yra kontroliuojama elektros impulsais, kurie keliausja nervų sistema. GSK, pasitelkdama bioelektroninę mediciną, siekia išmokti kontroliuoti šiuos elektros impulsus ir gydyti ligas.

GSK tikisi, kad naujo metodo dėka gydymo metu pavyks išvengti šalutinių efektų, kurie pasireiškia gydant ligas tradiciniais būdais. Be to, bioelektroninė medicina gali padėti išgydyti ligas, kurios iki šiol buvo laikomos nepagydomomis.

Robotai

Robotų era prasidėjo praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje ir per pusę amžiaus tapo svarbia pramonės dalimi.

Pramoninių robotų sektoriaus vertė 2011 metais siekė 25 mlrd. JAV dolerių. 2011 metais robotų sektoriui buvo patys sėkmingiausi nuo 1961 metų, nes užpernai pramoninių robotų pardavimai išaugo 38 proc.

Vis dėlto pramoniniai robotai, kurie atlieka suvirinimo darbus bei surenka automobilius ir elektroninius prietaisus toli gražu nėra tikrasis žmonijos svajonių atspindys.

Daugeliui robotas tebėra įrenginys, kuris gali vaikščioti, bendrauti ir atlikti tokius pačius darbus kaip ir žmogus. Šiandien jau egzistuoja humanoidiniai robotai, kurie bent iš dalies primena tikrą žmogų, tačiau pramoniniai robotai vis dar dominuoja rinkoje.

Humanoidiniai robotai tebėra laboratoriniai eksperimentai, tačiau ilgainiui robotai turi potencialo įsitvirtinti ir paslaugų sektoriuje. Šis šuolis gali įvykti dėka tobulėjančios programinės ir techninės įrangos, balso atpažinimo technologijos ir bevielio interneto.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt
(17)
(0)
(1)

Komentarai (0)