Rusija ir Kinija tyliai kuria karinį aljansą prieš NATO?  (5)

Užsienio žiniasklaida praneša, kad dėl karinės agresijos prieš Ukrainą Vakarų izoliuojama Rusija su Kinija svarsto apie galimybę sukurti karinį-politinį aljansą. Jei tai būtų įgyvendinta, pasaulio jėgų pusiausvyra smarkiai pasikeistų.

Rusijos portalas Mixednews.ru tikina, kad pastaruoju metu Kinijos žiniasklaidoje, o ypač toje, kuri laikoma Kinijos Komunistų partijos oficiozu, apie Rusiją rašoma palankiai bei svarstoma, kad „Rusijos ir Kinijos strateginė sąjunga gali tapti šiuolaikinio pasaulio stabilumo inkaru“.

Kinijai rūpi rusų karinės technologijos

Kinija susilaikė per balsavimą Jungtinių Tautų organizacijos Saugumo Taryboje, kai buvo pasiūlyta pasmerkti Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir Krymo aneksiją.

Tačiau Kinijos žiniasklaida rašo atviriau nei balsuoja Kinijos diplomatai. „JAV ir Europa į Rusiją ir V.Putiną žiūri taip, lyg popierinis tigras staiga būtų pavirtęs į tikrą“, – ironizuoja Kinijos laikraštis „Global Times“. Leidinys pabrėžia, kad Vakarai neįvertino Rusijos sugebėjimų ginti savo interesus Ukrainoje, o Vakarų sprendimas palaikyti provakarietišką naująją Ukrainos valdžią tik sukelia chaosą, su „kuriuo susidoroti Vakarai neturi nei galimybių, nei išminties“.

„Mes negalime atsisakyti paremti Rusiją tokią sunkią akimirką. Kinija turi būti patikimas strateginis partneris. Būtent taip randami nauji draugai“, – agituoja „Global Times“.

Mixednews.ru tvirtina, kad užkulisiuose verda rimtas darbas. Rusijos Užsienio reikalų ministerijos ekspertai esą tobuliną „karinio bendradarbiavimo“ su Kinija sutarties projektą. Sutarties detalės kol kas neatskleidžiamos, tačiau tikinama, kad joje numatyta „karinio ir karinio-technologinio bendradarbiavimo“ perspektyvos.

Kinija suinteresuota iš Rusijos įsigyti daugiau karinės technikos. Šiuo metu Pekiną labiausiai domina galimybė įsigyti sparnuotomis raketomis ginkluotus rusų povandeninius laivus 949А „Antėj“. Taip pat manoma, kad jau netrukus Rusija ir Kinija gali paskelbti apie bendrus karinių laivų ir lėktuvų statybos projektus.

Gąsdina karinėmis bazėmis

Neseniai Maskva trimitavo apie sėkmingas derybas dėl karinių bazių užsienyje išplėtimo. Rusijos žiniasklaida pranešė, kad antra pagal dydį Pietų Amerikos šalis Argentina sutiko įsileisti į savo teritoriją Rusijos karines bazes. Tačiau Argentina šios žinios nepatvirtino.

Rusija taip pat tikino, kad dėl savo karinių bazių užsienyje veda derybas su Kuba, Vietnamu, Venesuela, Nikaragva, Seišelių salomis ir Singapūru, bet nė viena šalis to nepatvirtino.

Draugų suranda tik grasinimais?

Politiškai vis labiau izoliuojama Rusija pastaruoju metu aktyviai ieško draugų, bet jai tai sunkiai sekasi.

„Reuters“ praneša, kad prieš balsavimą Jungtinių Tautų organizacijoje dėl Ukrainos, kai Generalinė asamblėja pripažino referendumą dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos nelegitimiu, Rusija grasino JTO narėms, kad šios balsuotų taip, kaip reikia Maskvai.

„Reuters“, remdamasi diplomatiniais šaltiniais, tvirtina, kad grasinimų iš Rusijos atstovų sulaukė Rytų Europos, Vidurinės Azijos ir Afrikos šalys. Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas anksčiau tikino, kad per balsavimą Vakarų šalys „išsukinėjo rankas“ pusšimčiui šalių, kad šios pasmerktų Maskvą. Anot jo, spaudimas buvo daromas ekonominėmis priemonėmis.

Neįvardytų diplomatų teigimu, Rusija kai kurioms šalims pagrasino, kad jei jos pritars Maskvos veiksmus smerkiančiai rezoliucijai, prieš jas gali būti imtasi priemonių. „Reuters“ tvirtina, kad grasinimų galėjo sulaukti Kirgizija, Tadžikistanas, Moldova ir daugelis Afrikos šalių.

Agentūra pabrėžia, kad grasinimai nebuvo konkretizuoti, bet diplomatai suprato, kad Maskva grasina ekonominiu spaudimu – darbo imigrantų deportacija, dujų tiekimo apribojimu ar produkcijos iš minėtų šalių importo į Rusiją stabdymu.

Rusijos atstovas pareiškė, kad jo šalis „niekada ir niekam negrasina“. „Mes tiesiog "paaiškiname" situaciją“, – sakė jis „Reuters“.

Už rezoliuciją, kuria Krymo referendumas buvo pripažintas niekiniu, balsavo 100 šalių, 11 buvo prieš, 58 susilaikė. Prieš rezoliuciją balsavo nuo Rusijos priklausomos Armėnija, Baltarusija, Bolivija, Venesuela, Kuba, Šiaurės Korėja, Mauritanija, Nikaragva, Sirija, Sudanas ir pati Rusija.

Nepaisant spaudimo, rezoliuciją palaikė Azerbaidžanas, Moldova ir Ukraina. Susilaikė Kazachstanas, Uzbekistanas, Afganistanas, Brazilija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika. Kirgizistanas, Tadžikistanas ir Turkmėnistanas iš viso nedalyvavo balsavime.

Aut. teisės: 15min.lt

(14)
(0)
(4)

Komentarai (5)