Laiko mašina (II d.): 1957 m. tarybinis mobilusis telefonas LK-1 ir kiti mobiliojo ryšio protėviai  (7)

Tolimais 1957-aisiais Leonidas Kuprijanovičius įregistravo "radiofono" patentą. Tai – automatinis tiesioginio ryšio radijo telefonas. Paprasčiau tariant, tai – modernių mobiliųjų ir išmaniųjų telefonų protėvis. "Telefonas yra nedidelis, o visas komplektas sveria ne daugiau kaip 3 kg, - rašė mokslo populiarinimo žurnalas "Mokslas ir gyvenimas".

Radiofoną sudarė bazinė stotelė ir nešiojamas įrenginys. Radiofono veikimo principas nesudėtingas: nešiojamu įrenginiu buvo galima susisiekti su bazine stotimi (ja galėjo naudotis keletas vartotojų), kuri radiofoną sujungdavo su pageidaujamu abonentiniu numeriu. Anuomet tai buvo pirmas veikiantis radijo telefonijos aparatas. Kūrėjo garbei jis buvo pavadintas LK-1. "Telefonas yra nedidelis, o visas komplektas sveria ne daugiau kaip 3 kg, - rašė mokslo populiarinimo žurnalas "Mokslas ir gyvenimas". – Elementai dedami į specialią aparato nišą. Energijos užtenka 20-30 valandų." "LK-1" įrengti keturi specialūs vakuuminiai vamzdeliai, tad anteną nustačius trumpųjų bangų dažniu, komunikuoti galima 20-30 km atstumu. Įrenginyje iš viso dvi antenos, o priekinėje pusėje įrengti keturi jungikliai, ciferblato diskas su skaičiukais, kuriuo renkamas telefono numeris, ir mikrofonas. Rinkinyje yra ir ausinės."

Po metų, 1958 m., pasirodė patobulintas ir kiek labiau mobilųjį telefoną primenanti versija, kuri vietoj ausinių turėjo ragelį. Tokį telefoną buvo galima įmontuoti ir lengvojo automobilio salone. Šį aparatą išradėjas pavadinimo koreliatoriumi.

Iki tol inžinierius L. Kuprijanovičius buvo išradęs kitų įdomių ryšio priemonių. 1955 m. tarybiniame radijo mėgėjams skirtame žurnale "Radio" jis pristatė dviejų vakuuminių vamzdelių konstrukcijos nuotolinio ryšio radijo stotelę, kuri svėrė 1,2 kg, o veikė 1,5 km spinduliu. Jau minėtais 1957-aisiais išradėjas patentavo ne tik radiofoną LK-1, bet ir nuotolinio radijo ryšio mikrostotelę. Ši buvo degtukų dėžutės dydžio, svėrė tik 50 g, o veikė 2 km spinduliu.

O štai 1961 m. išradėjas L. Kuprijanovičius pristatė kišeninio telefono koncepciją. Kompatiškas telefono aparatėlis svėrė tik 70 g, o veikė jau net 80 km spinduliu. Korespondentams inžinierius pasakojo, jog buvo planuojama masinė tokių kišeninių telefonų gamyba TSRS teritorijoje: vien Maskvoje buvo planuojama įrengti 10 bazinių ryšio stočių.

Septintajame dešimtmetyje L. Kuprijanovičius pradėjo vystyti elektroninius įrenginius hipnopedijai ir ieškojo būdų, kaip būtų galima "įrašyti" informaciją į žmogaus atminti. TSRS kurį laiką buvo gaminamas jo sukurtas aparatas "Ritmoson". Jis buvo naudojamas medicinos pramonėje.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(84)
(3)
(81)

Komentarai (7)

Visi šio ciklo įrašai