Meskite svorį, priversdami kūną manyti, kad jis šąla (15)
Kai jums šalta – deginamos kalorijos, tačiau niekam nesinori šalti tik dėl mažesnio „gelbėjimosi rato“. Greitai to gali nebereikėti daryti. Pasirodo, kad imuninės molekulės, paprastai atsirandančios šąlant, gali priversti nutukusias peles numesti svorio be jokio temperatūros kritimo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žmonės į šaltį reaguoja dvejopai: dreba, kad raumenų darbas suteiktų šilumos ir, kaip neseniai atrado Ajay Chawla iš Kalifornijos universiteto San Franciske, siunčia imuninius signalus į makrofagus.. Šie išskiria kitas molekules, verčiančias energijos saugojimui skirtus baltus riebalus keistis į energiją deginančius ruduosius riebalus.
Chawla komanda atrado signalines molekules, kurios pradeda šį virsmą. 8 dienas duodant nutukusioms pelėms 4 dozes per dieną interleukin-4, komandai pavyko suaktyvinti imuninės sistemos atsaką į šaltį.
Po dviejų savaičių pelės neteko 12% savo kūno masės ir turėjo 4 gramus rudųjų riebalų, kurie 10% pagreitino medžiagų apykaitą (Cell, doi.org/s4r). Poveikis žmonėms gali būti silpnesnis dėl ne tokio efektyvaus gebėjimo gaminti ruduosius riebalus. „Tačiau net ir keliais procentais padidinus energijos sunaudojimą, poveikis gali būti stiprus“, sako Chawla.
New Scientist № 2973
Kodėl lašiniai balti?
Lašiniai yra ne kas kita, kaip riebalinis audinys. Jis sudarytas iš korėto jungiamojo audinio su energiją kaupiančiomis riebalų ląstelėmis. Riebalų ląstelės susitelkusios į grupes, laikomas kolageno skaidulomis (jungiamojo audinio pertvaromis). Poodyje yra išsiraizgiusios kraujagyslės, kuriomis perduodamas reikiamas maitinimas. Riebaliniai audiniai be pagrindinės, energijos kaupimo, funkcijos, atlieka ir kitas: izoliuoja kūną nuo šalčio ir smūgių. Riebalinis sluoksnis ant rankų, pėdų ir sėdmenų atlieka tik apsauginę funkciją.
Riebalai būna dviejų tipų: baltieji ir rudieji.
Baltieji riebalai kaupiasi po oda, ant raumenų ir tarp vidaus organų. Ir atlieka visas aukščiau išvardintas funkcijas.
Rudieji riebalai būna tik pas naujagimius (iki 5% kūno masės, bet palaipsniui jų mažėja ir pas suaugusį žmogų tampa visai nepastebimas), mažus gyvūnus, gyvenančius atšiauraus klimato sąlygomis, pas žiemojančius žinduolius. Jų pagrindinė funkcija – išskirti energiją šilumos pavidalu.
Rudieji riebalai savo spalvą įgauna dėl ląstelėse tankiai išsidėsčiusių tamsių mitochondrijų ir kraujagyslių, o baltos lipidų vakuolės daug mažesnės.
Baltųjų riebalų ląstelę sudaro viena labai didelė balta lipidų vakuolė, krauju aprūpina tik viena kraujagyslė, ląstelės branduolys yra plokščias ir jo padėtis ekscentriška. O ląstelę gaubia plonytė citoplazma. Kadangi pagrindinę dalelių dalį sudaro balti lipidai, lašiniai (baltieji riebalai) ir yra balti.