Kasdieniniai narkotikai: ar galėtumėte atsisakyti šių produktų?  (5)

Šiandien informacijos apie sveiką mitybą tiek daug, kad, ko gera, nėra žmogaus, kuris nežinotų, koks maistas yra sveikas, o koks nesveikas. Tačiau žinojimas atsikratyti žalingų įpročių nepadeda. Kodėl?

Tyrimais įrodyta: priklausomybę kviečiams ir narkotikams slopina tie patys vaistai

Amerikiečių medikas Williamas Davisas, kurio knygą „Kviečių pilvas“ į lietuvių kalbą išvertė ir išleido leidykla „Obuolys“, įsitikinęs, kad daugelio mūsų sveikatos negalavimų kaltininkas – kviečių prifarširuotas maistas. Pasak jo, kviečiai išsiskiria iš visų maisto produktų keistu poveikiu smegenims, kuris panašus į opiatų poveikį. Tai paaiškina, kodėl kai kuriems žmonėms taip sunku pašalinti kviečius iš savo mitybos. Ši problema kyla ne dėl nepakankamo ryžto, nepatogumų ar dėl to, kad reikia atsisakyti senų gerų įpročių. Tai santykių nutraukimas su tuo, kas valdo jūsų psichiką ir emocijas, panašiai kaip heroinas pavergia beviltišką narkomaną.

„Žmonės, kurie atsisako kviečių, paprastai praneša apie pagerėjusią nuotaiką ir mažesnius jos svyravimus, geresnį gebėjimą susikaupti, kietesnį miegą. Ir šie pokyčiai įvyksta praėjus vos kelioms dienoms ar savaitėms po to, kai jie suvalgė paskutinį ragelio ar keptos lazanijos kąsnį. Dr. Christinė Ciudru drauge su kolegomis iš Nacionalinio sveikatos instituto atliko glitimo tyrimą, kurio metu buvo atkuriamas virškinimo procesas, t. y. imituojama, kas vyksta, kai valgome duoną ar kitus kvietinius produktus. Veikiamas pepsino (skrandžio fermento) ir vandenilio chlorido rūgšties (skrandžio rūgšties) glitimas buvo suskaidytas ir tapo polipeptidų mišiniu. Tuomet vyraujantys polipeptidai buvo išskirti ir duoti laboratorinėms žiurkėms. Nustatyta, kad šie polipeptidai geba prasiveržti pro barjerą, kuris skiria smegenis ir kraujotaką. Patekę į smegenis, kviečių polipeptidai prisijungia prie smegenų morfino receptorių, prie kurių jungiasi ir kiti opiatai.

Ch. Ciudru drauge su kolegomis šiuos polipeptidus praminė egzorfinais – egzogeniniais morfino tipo junginiais, ir taip atskyrė juos nuo endorfinų – morfino tipo junginių, kurie susidaro, pavyzdžiui, intensyviai sportuojant. Tyrėjai spėja, kad būtent egzorfinai gali būti tos aktyvios iš kviečių išsiskiriančios medžiagos, kurios turi įtakos Filadelfijos veteranų ligoninėje ir kitur nustatytam šizofrenijos simptomų pablogėjimui. Iš glitimo išskiriamų polipeptidų poveikį smegenims blokuoja vaistas naloksonas, kuris panaikina heroino ir kitų opiatų poveikį. Laboratoriniams gyvūnams leidžiamas naloksonas blokavo kviečių egzorfinų prisijungimą prie smegenų ląstelių. Taigi tas pats vaistas, kuris neutralizuoja heroino poveikį nuo narkotikų priklausomiems asmenims, panaikina ir kviečių egzorfinų poveikį“, - aiškino medikas.

Užblokavus malonumo jausmą suvalgė net 28 proc. mažiau miltinių produktų

Knygos autorius pateikė Pasaulio sveikatos organizacijos atlikto tyrimo rezultatus. 32 šizofrenija sergantiems pacientams, kurie patirdavo garsinių haliucinacijų, naloksonas palengvino šiuos simptomus.

„Šizofrenija sergančių asmenų patirtis mums rodo, kad kviečių egzorfinai gali smegenims daryti skirtingą poveikį. Suvalgę bandelę su svogūnais mes nepatiriame egzorfinų sukeliamų haliucinacijų, tačiau šie junginiai vis tiek patenka į smegenis taip pat, kaip ir šizofrenija sergantiems asmenims. Tyrimai taip pat atskleidžia, kad kviečiai išsiskiria iš kitų grūdinių kultūrų, nes kiti javai, pavyzdžiui, soros ar linų sėmenys, neišskiria egzorfinų (nes juose nėra glitimo). Taigi jūsų smegenys tampa priklausomos nuo kviečių: virškinant kviečius susidaro morfino tipo junginių, kurie susijungia su smegenyse esančiais opiatų receptoriais. Tai sukelia lengvą euforiją. Kai šis poveikis užblokuojamas arba žmonės ima vartoti maistą, iš kurio egzorfinai neišsiskiria, kai kurie patiria tikrai nemalonią abstinenciją“, - teigė W. Davisas.

Pietų Karolinos universiteto Psichiatrijos institute atlikti tyrimai atskleidė, kad kvietinį maistą vartojantiems žmonėms skyrus naloksoną jie suvartodavo iš kviečių maždaug 400 kalorijų mažiau negu tyrimo dalyviai, kuriems buvo skiriamas placebas. Mičigano universitete atliekant tyrimą, tiriamieji būdavo vienai valandai įleidžiami į maisto pilną patalpą. Dalyviai, kuriems buvo skiriamas naloksonas, suvalgė 28 proc. mažiau kviečių trapučių, duonos lazdelių ir riestainių.

Kitaip tariant, užblokavus kviečių sukeliamą euforiją, sumažėjo ir iš kviečių gaunamų kalorijų skaičius, nes kviečiai nebesukeldavo malonių pojūčių, kurie skatino nuolat juos valgyti. (Galima spėti, kad šią strategiją vykdo farmacijos pramonė, išleisdama į rinką lieknėjimui skirtų preparatų, kuriuose yra naltreksono – geriamojo naloksono ekvivalento. Šio vaisto paskirtis – blokuoti giliai žmogaus smegenyse esančią mezolimbinę atlygio sistemą, kuri sukelia malonių pojūčių pavartojus heroino, morfino ar kitų medžiagų).

Taigi kviečius, pasak mediko, būtų galima vadinti centrinę nervų sistemą veikiančiu maisto produktu. Greta svaigalų, tokių kaip etilo alkoholis, kviečiai yra vienas iš nedaugelio maisto produktų, kurie gali pakeisti žmogaus elgesį, teikti malonių pojūčių, o jų atsisakius – sukelti abstinencijos sindromą.

Staigiai pakeitus įprastą racioną – abstinencijos simptomai

Ann Wigmore fondo direktoriaus, Gyvo maisto programos vadovo Pauliaus Jaruševičiaus manymu, pirmiausiai žmonėms reikia atsisakyti kavos, tuomet cukraus ir saldumynų.

„Kava – vienas iš labiausiai priklausomybę sukeliančių produktų. Tai visi žino, bet vis tiek įsivaizduoja, kad tai nekaltas dalykas. Kai mes tampame priklausomi nuo kokio nors produkto ir nebegalime savęs valdyti, jo netekę pradedame jausti tokį kaulų laužymą tarsi būtume narkomanai: skauda galvą, visą kūną, nėra nuotaikos, norisi pradingti skradžiai po žeme. Žmogui tenka badauti, kad įveiktų krizę, kuri prasideda, kai organizmas negauna jam įprasto maisto, prie kurio buvo pripratęs. Paprastai ji ištinka antrą arba trečią programos dieną, rečiau – ketvirtą, o penktą dieną jau visi dalyviai adaptuojasi“, - sakė pašnekovas.

Taip pat priklausomybę, pasak jo, sukelia riebaus ir dažniausiai saldaus maisto derinys, t. y. dauguma desertų. Valgydami tokį maistą žmonės jaučiasi laimingi, todėl ypač jo norisi patiriant stresą.

„Dėl priklausomybės nuo riebaus maisto žmonės, nusprendę pereiti prie vegetariškos mitybos, dažnai daro klaidą vartodami labai daug aliejaus ir riešutų. Iš tiesų jiems reikėtų didinti ne šių produktų, o žalių lapinių daržovių kiekį. Riešutai ir aliejus – labai rizikingas pakaitalas. Saldus maistas, konkrečiai – cukrus, dar tampa ir mūsų organizme gyvenančių parazitų, kurie siunčia smegenims atitinkamus signalus, maistu. Dėl to mes pradedame painioti tikrą alkio jausmą ir tai, kad maisto trūksta mūsų parazitams. Nutraukus cukraus ir paprastųjų angliavandenių, kurie skyla į tą patį cukrų, pavyzdžiui, kvietinių miltų, vartojimą, jaučiama abstinencija.

Iš karto atsisakyti saldžių užkandžių sunku, tačiau juos reikėtų keisti vaisiais ir džiovintais vaisiais. Nors jie taip pat turi daug cukraus, bet tai jau pilnos struktūros produktai, todėl organizmui neturi tokio neigiamo poveikio kaip cukrus. Kraštutiniu atveju galima suvalgyti grūdų ir jogurto batonėlį, tai geriau nei riebus pyragaitis ar bandelė. Jeigu labai norisi šokolado, mano patarimas būtų pirkti brangų šokoladą, kuriame yra 75 proc. kakavos ir dažniausiai nebūna hidrintų riebalų. Be to, brangiai kainavusio šokolado nevalgysime dideliais kiekiais, o po truputį“, - svarstė pašnekovas.

P. Jaruševičiaus teigimu, norint atsikratyti įsisenėjusių priklausomybių ir pakeisti mitybą, gali užtrukti nuo vienerių iki penkerių metų. Geriausiai mitybą keisti laipsniškai. Keičiant mitybą, atsiranda organizmo jautrumas maistui, o koncentruoti angliavandeniai ir riebalai jį labai slopina.

Kaip mūsų smegenis veikia saldumynai

Pasak sveikos mitybos specialistės, studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovės Vaidos Kurpienės, nusprendus keisti mitybos įpročius, didžiausia klaida yra išmesti saldumynus ir miltinius produktus prieš tai nepakeitus gyvenimo režimo (pirmiausiai nesureguliavus miego valandų) ir neįvedus į mitybos racioną sudėtingų angliavandenių, kurių suteikia grūdinės kultūros. Jos teigimu, nieko nekeičiant be saldumynų valios pastangomis pavyktų išgyventi vos keletą savaičių. Jos praktikoje buvo atvejis, kai ilgiausiai žmogus be saldumynų išbuvo du mėnesius.

V. Kurpienė pasakojo, kad saldumynai mūsų mityboje užima tokią svarbią vietą todėl, kad mes juos glaudžiai siejame su emocijomis ir dėmesio stoka. Juk nuo vaikystės verkiantį vaiką suaugusieji ramina jam įgrūsdami saldainį. Taip malonios emocijos pradedamos sieti su saldumynais. Pasak jos, tyrimai rodo, kad 20 proc. lietuvių mitybos raciono sudaro cukrus. Kuo daugiau žmogus suvartoja cukraus, tuo saldesnių produktų jam reikia, nes receptoriai prie esamo skonio nuolat adaptuojasi. Pakeitus mitybą šis poreikis išnyksta tik po kelių mėnesių.

Užsienio mitybos specialistai taip pat vis dažniau kalba apie tai, kad daugelis šiuolaikinių žmonių tampa priklausomi nuo cukraus. Moksliniai tyrimai įrodė, kad žmogui pasisotinus riebalų ląstelės išskiria hormoną leptiną, kuris numalšina apetitą. Vartojant per daug cukraus yra trikdoma leptino veikla ir išsivysto organizmo atsparumas šiam hormonui. Smegenų ląstelės nebesupranta joms siunčiamo signalo apie sotumą ir siekia papildyti energijos atsargas. Žmogus trokšta riebaus ir saldaus maisto, nes tai greičiausias būdas gauti energijos.

Dietologės Daivos Pipiraitės manymu, iš tiesų yra biologinių ir fiziologinių panašumų tarp priklausomybės vaistams, cheminėms medžiagoms ir maistui, tačiau ji įsitikinusi, kad šiuo atžvilgiu pavojingiausi iki cukrų mūsų organizme skylantys paprastieji angliavandeniai, kurie didina dopamino, atsakingo už pasitenkinimo jausmą, ir serotonino, raminančiai veikiančio hormono, kiekį smegenyse.

Beje, mokslininkai prabilo ir apie priklausomybę druskai, kuri taip pat aktyvuoja tam tikras smegenų sritis. Tyrėjai atliko bandymą su pelėmis. Daliai graužikų davė maisto su mažiau druskos. Kitą grupelę tris dienas šėrė be druskos, o paskui davė lakti neribotą kiekį sūdyto vandens. Paskui palygino smegenų aktyvumą. Kai graužikams norėdavosi druskos, smegenų ląstelės gamino baltymus, paprastai susijusius su priklausomybe nuo heroino, kokaino ir nikotino.

Knygos anotaciją rasite čia.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Inga Saukienė

(15)
(12)
(3)

Komentarai (5)