Tai, ką pasiekė Olandija yra beveik stebuklas: kaip nedidelė valstybė beveik be jokių išteklių aplenkė daugumą valstybių ir dabar yra antra po JAV?  (3)

Nyderlandai – maža šalis, kurioje gyventojų tankis viršija 500 žmonių 1 kv. km, kai Lietuvoje gyventojų tankis tėra 45 žmonės 1 kv. km. Olandija neturi beveik jokių išteklių, be kurių stambaus masto žemės ūkis ilgą laiką nė neįsivaizduojamas. Vis dėlto ši valstybė tapo antrąja pagal dydį maisto produktų eksportuotoja visame pasaulyje po JAV, kurios sausumos teritorija yra net 270 kartų didesnė.

Apie tai, kaipgi olandams visa tai pavyko, pasakojama žurnalo „National Geographic Lietuva“ rugsėjo numeryje, rašoma pranešime spaudai.

Vos už 1600 km nuo Šiaurės poliaračio esanti šalis iš šių valdomo klimato ūkių eksportuoja daugiausiai pasaulyje pomidorų, kurie paprastai geriausiai dera švelnesnio klimato platumose.

Valstybė pirmauja bulvių ir svogūnų eksporto srityse, taip pat yra antra didžiausia visų daržovių eksportuotoja pagal vertę.

Be to, Nyderlandai parduoda daugiau kaip trečdalį viso pasaulio daržovių sėklų.

Daugiau kaip pusė visos Olandijos sausumos teritorijos naudojama žemės ūkiui ir daržininkystei.

O šen bei ten didžiulės teritorijos iš pažiūros primena milžiniškus veidrodžius, kurie spindi Saulės šviesoje, o naktį švyti iš vidaus. Tai nepaprastieji Nyderlandų šiltnamių kompleksai, kartais dengiantys net 70 hektarų.

Kaip rašoma žurnale „National Geographic Lietuva“, visų šių neįtikėtinų skaičių priežastis yra žemės ūkio tyrimų institucija Vageningeno universitetas ir mokslinių tyrimų centras.

Jis subūrė Maisto slėnį, kurį sudaro daugybė žemės ūkio technologijų startuolių ir eksperimentinių ūkių.

Moksliniai tyrimai padėjo pasiekti neįtikėtinų rezultatų.

Štai, pavyzdžiui, bulvių lauke iš savo darbo vietos 3 m virš žemės lygio ūkininkas stebi bepiločius prietaisus, kurie siunčia išsamius rodmenis apie grunto cheminę sudėtį, drėgnumą, maistines medžiagas ir augalus.

Ūkininkas mato, kaip auga kiekviena bulvė, o jo derlius liudija, kad toks vadinamasis tikslusis ūkininkavimas itin veiksmingas. Visame pasaulyje iš vieno hektaro užauginama vidutiniškai maždaug po 20 t bulvių, o šio ūkininko laukuose derlius siekia daugiau kaip 47 t.

„Toks gausus išdirbis atrodo dar įspūdingesnis pažvelgus į kitą balanso pusę – sąnaudas. Beveik prieš du dešimtmečius olandai paskelbė nacionalinį įsipareigojimą didinti žemės ūkio tvarumą šūkiu: „Dvigubai daugiau maisto su dvigubai mažesniais ištekliais“.

„Nuo 2000 bulves auginantis ūkininkas ir daugelis kitų 90 proc. sumažino svarbiausių pasėlių priklausomybę nuo vandens.

Šiltnamiuose beveik visiškai nenaudojami pesticidai, o palyginti su 2009 m., naminių paukščių ir gyvulių augintojai vartoja net 60 proc. mažiau antibiotikų“, – rašoma žurnale.

Rezultatams pasiekti olandai naudoja visą parą šviesos diodais apšviečiamus šiltnamius su tiksliai valdomu klimatu, taip pat aktyviai taiko tokias naujoves, kaip hidroponinis ūkininkavimas, kai augalai auginami maitinamuose tirpaluose be dirvožemio – taip sumažėja nuotėkis, todėl taupomas vanduo.

Maistinių medžiagų stoką jie kompensuoja augindami augalus, pasižyminčius simbioze su tam tikromis bakterijomis, kad jie patys pasigamintų trąšų.

Negana to, olandai žino ir kaip spręsti kitą problemą – augančią grūdų kainą gyvuliams. Jie juos šerti siūlo žiogais. Viename hektare žemės per metus užauginama tona sojų baltymų, kuriais įprasta šerti naminius gyvulius.

Iš to paties sklypo galima išgauti 150 t vabzdžių baltymų.

Aut. teisės: delfi.lt

(49)
(3)
(46)

Komentarai (3)