Staigi elektromobilių plėtra privertė prisiminti senas kasyklas - Švedijoje grafito kasykloje vėl pasirodys darbininkai  ()

Pasaulinė konkurencija tarp elektromobiliams skirtų akumuliatorių gamintojų privertė prisiminti tarp Švedijos pušynų kadaise veikusią grafito kasyklą.


Maždaug už 260 km į šiaurę nuo Stokholmo esančios „Woxna“ kasyklos buvo uždarytos dar 2001 metais. Tokį sprendimą paskatino ypač smuktelėjusios kainos. Tačiau dabar Kanados įmonės „Leading Edge Materials“ iniciatyva jose ir vėl turėtų prasidėti darbai, rašo europe.autonews.com.

Grafitas nėra taip dažnai linksniuojamas akumuliatorių komponentas kaip litis ar kobaltas, kurių kaina pastaraisiais mėnesiais pastebimai šoktelėjo, tačiau tai mineralas, už kurį taip pat sumokama nemenka dalis akumuliatorių gamybos žaliavoms tenkančios sumos.

Vankuveryje įkurtos „Leading Edge Materials“ veiksmai Švedijoje yra viena iš iniciatyvų, kurių pastaraisiais metais, automobilių gamintojams plečiant siūlomų elektromobilių asortimentą, imasi ne viena kasybos įmonė. Dėmesio jau sulaukė Suomija, Portugalija ir Jungtinė Karalystė. Švedijoje ketinama kasti ne tik grafitą – tiriami ir netoli „Woxna“ esantys ličio telkiniai, be to, svarstomos kobalto gavybos galimybės kaimyninėje Suomijoje.

Pasak įmonės generalinio direktoriaus Blairo Way'aus, galutinis šių veiksmų tikslas – pasiūlyti akumuliatorių gamintojams visas reikalingas žaliavas. Šiuo metu vykdomas išgryninto grafito iš „Woxna“ kasyklos testavimas ir kuriamos strategijos, kaip iki 2020 metų jo gauti tiek, kad užtektų tokiems akumuliatorių gamintojams kaip „NorthVolt“, buvusio „Tesla“ vadovo įkurtai įmonei, planuojančioje pradėti plataus masto gamybą Švedijoje. Kasybos įmonės atstovai tam tikrus klausimus aptarinėja ir su keliomis automobilių gamybos įmonėmis. Viena iš jų – BMW.

„Grafitas testuojamas laboratorijose. Jo esame pagaminę tikrai pakankamai, todėl pirkėjai galės nusitaikyti į dideles porcijas ir panaudoti jas gaminant akumuliatorius“, – sakė B. Way'us.

Perėjimas prie elektromobilių laikomas didžiausia revoliucija automobilių gamybos pramonėje nuo pat vidaus degimo variklio išradimo. Iki 2040 metų akumuliatorių tiekiama energija varomų transporto priemonių skaičius, kaip tikimasi, turėtų išaugti iki 530 mln. Šiandien eksploatuojama 3 mln. tokių automobilių.

Dėl šios tendencijos pagrindinių akumuliatorių komponentų kainos, žinoma, ūgtelėjo. Pavyzdžiui, kobaltas per 18 pastarųjų mėnesių pabrango net tris kartus, o litis – trečdaliu.

Grafitas, kitaip nei litis ir kobaltas, nėra metalas. Tai plačiai plieno pramonėje ir pieštukų gamyboje naudojamas mineralas, kurį galima išgauti sintetiniu būdu. „Leading Edge Materials“ vadovas teigia, kad gaminant 20 tūkst. dolerių (16,2 tūkst. eurų) kainuojantį „Tesla“ akumuliatorių tenka panaudoti grafito už maždaug 1,2 tūkst. dolerių (974 eurus) ir didžioji jo dalis – sintetinė. Nors JAV elektromobilių gamintojas komponentų kainų ir neskelbia, gaminant akumuliatorius panaudojamų ličio ir kobalto kainos greičiausiai siekia 1,3 tūkst. ir 800 dolerių (1 000 ir 650 eurų) atitinkamai.
 

Aut. teisės: delfi.lt
(12)
(0)
(12)

Komentarai ()