Prekeivis mokslininkams nusiuntė akmenuką pardavimui ir tai tapo tikra sensacija: „šis daiktas jokiu būdu negali būti iš Žemės“ ir net yra senesnis už Saulės sistemą ()
Prieš daugmaž 4 500 000 000 metų sprogusi itin masyvi žvaigždė – supernova – lėmė tai, kad didžiulis kosminių dulkių ir dujų debesis susijungė, ir iš to atsirado mūsų Saulės sistema. Bet kaip tiksliai vyko planetų formavimasis, mokslininkams vis dar išlieka nemaža paslaptimi.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bet dabar naujai atrastas 4 600 000 000 metų senumo žibantis žalių atspalvių meteoritas, susiformavęs anksčiau už Saulės sistemą sukūrusį sprogimą, padės mokslininkams išsiaiškinti daugelį klausimų apie planetų gimimą.
Išskirtinis, beisbolo kamuoliuko dydžio kosminė uola, pavadinta „North Africa (NWA) 1119”, iš meteoritų perpardavinėtojo buvo įsigytas 2016 m. Prekeivis nusiuntė pavyzdį Naujojo Meksiko universiteto planetinės geologijos ir meteoritų kuratoriui Carlui Agee. Šis nebuvo tikras, ar uola tikrai yra meteoritas (kas reikštų, kad jis atkeliavo iš kosmoso), tad mokslininkas kreipėsi į savo doktorantę Poorna Srinivasan, prašydamas pavyzdį ištirti.
Iš pradžių tiek C. Agee, tiek P. Srinivasan skeptiškai vertino galimybę, kad uola atkeliavo iš už mūsų planetos ribų.
„Mes manėme, kad ši uola išvis nėra meteoritas. Mes galvojome, kad jis žemiškos kilmės“, – portalui „Live Science“ sakė P. Srinivasan. Bet po atidesnio tyrimo, kaip sako mokslininkė, jie „pamatė, kad šis daiktas jokiu būdu negali būti iš Žemės“.
Ir nors NWA 1119 gana stipriai primena vulkanines Žemės uolas, objekto cheminė sudėtis rodo, kad jis yra tikrai iš kosmoso – ir tyrėjai aptiko, kad tai yra ne šiaip koks meteoritas.
NWA 1119 yra vulkaninis meteoritas, kas reiškia, kad jis atsirado iš vėstančios ir kietėjančios magmos arba lavos (lava yra ta pati magma, tik pasiekusi planetos paviršių). Būdamas 4,6 mlrd. metų amžiaus, NWA 1119 yra kol kas seniausias rastas vulkaninis meteoritas (bet P.Srinivasan primena, kad yra ir senesnių – tik ne vulkaninės kilmės).
Dideli silicio kristalai, vadinami tridimitais, sudaro apie 30 proc. NWA 1119. Toks tridimito kiekis aptinkamas žemiškose vulkaninėse uolose, bet P. Srinivasan teigimu, to iki šiol nebuvo aptikta meteorituose.
O šiaip NWA 1119 cheminė sudėtis smarkiai primena medžiagas, aptinkamas Žemės plutoje – išoriniame uolų sluoksnyje, kuris sukuria tvirtą mūsų planetos „kiautą“. Būtent todėl mokslininkai ir įtaria, kad NWA 1119 yra plutinė uoliena iš asteroido, kurio pluta susidarė susiformavo panašiais būdais, kaip ir Žemės pluta.
Atidesnė radinio analizė parodė, kad jis panašus į du kitus neįprastus meteoritus – NWA 7235 ir Almahata Sitta – kas siūlo idėją, kad visos trys kosminės uolos galėjo atkeliauti iš to paties kosminio kūno, sako P. Srinivasan.
Iki šiol mokslininkams reikia dar daug ką suprasti apie tai, kaip gimsta planetos, bet tokie atradimai kaip šis gali daug padėti suvokiant, „kaip galėjo atrodyti ankstyva Žemės versija“, – aiškina P. Srinivasan.
„Yra dar tiek dalykų, kuriuos turime sužinoti apie tai, kaip galėjo susiformuoti Žemės pluta. Ir mes čia palietėme tik pačią viršūnėlę“ – teigia mokslininkė.
Jos mokslinis tyrimas apie NWA 1119 rugpjūčio 2 d. buvo paskelbtas žurnale „Nature Communications“.
Parengta pagal „Live Science“.
