Šalis, kurioje policija neturi ką veikti  (1)

Tokijuje (Japonija) buvo įvykdytas nusikaltimas, kuris kadaise nesulaukdavo net dėmesio: policija paskelbė paiešką vyro, kuris filmavo išmaniuoju telefonu po moters sijonu. Moteriai ėmus šauktis pagalbos, įtariamasis pabėgo per Ikebukuro stoties bėgius.

Tačiau kadaise viešose Tokijo vietose patiriamas priekabiavimas nebuvo laikomas nusikaltimu ir būdavo ignoruojamas – grabinėjimas nebuvo laikomas nusikalstama veika iki pat praėjusio amžiaus pabaigos. O štai dabar policija tokiems nusikaltimams narplioti skiria pakankamai daug laiko.

Viena iš to priežasčių – dabar policija turi daugiau laiko. Nusikalstamumo lygis Japonijoje krenta jau 14 metų. Antrąjį 2017 metų pusmetį nusikalstamumas pasiekė naujas žemumas, kai pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų nusikaltimų skaičius nukrito žemiau vieno milijono ribos.

Žmogžudysčių rodiklis siekia 0,3 žmogžudystės per 100 000 žmonių ir yra vienas žemiausių pasaulyje (ir, pavyzdžiui, perpus žemesnis nei Airijoje – o JAV, kur nusikaltimų skaičius vis auga, šis rodiklis yra didesnis 5 kartus).

Tiesa, didėja senyvo amžiaus nusikaltėlių – vyresnieji gyventojai sudaro 20 procentų sulaikytųjų. Japonijos populiacijai senstant, vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės įvykdo 4 kartus daugiau nusikaltimų, nei prieš du dešimtmečius.

Dėl šios priežasties Japonijos įkalinimo įstaigose daugėja silpnų ir neįgalių kalinių: vis daugiau nuteistųjų reikalauja pagalbos vaikštant, prausiantis ar net naudojantis tualetu. Neseniai valdžia skyrė pinigų, kad prižiūrintys darbuotojai būtų išsiųsti į pusę įkalinimo įstaigų.

Nepaisant to, Japonija turi 15 000 daugiau policijos darbuotojų, nei prieš dešimtmetį. Gyventojams tenkančių policijos pareigūnų rodiklis yra žymus tankiai apgyvendintame Tokijuje.

Realybėje tai reiškia, kad policija skiria daugiau dėmesio tvarkos užtrikrinimui. Smulkūs nusikaltimai, susiję su narkotinėmis medžiagomis, tiriami pasitelkiant griežtą kriminalistiką. Už „žolės“ rūkymą policija suiminėja sportininkus, roko įžymybes ir universiteto studentus.

Kioto universiteto teisės profesorė Kanako Takayama sako, kad policijai neturint ką veikti, pareigūnai, interpretuodami nusikaltimus, tampa vis išradingesni. Anot jos, neseniai policijos pareigūnai suėmė grupelę žmonių, kurie pasidalino nuomojamo automobiliu mokesčiu – kadangi policija tai traktavo kaip neteisėtą vertimąsi taksi veikla.

Policijos kritikai, kurie nepatenkinti tokiu pareigūnų entuziazmu, prisimena savaitės trukmės pasalos operaciją 2016 metais Kiūšiū mieste, pietų Japonijoje. Penki pareigūnai stebėjo dėžę alaus neužrakintame automobilyje, stovinčiame šalia prekybos centro Kagošimoje, kur prieš tai buvo užfiksuota eilė automobilių apiplėšimų – kol galiausiai sučiupo vidutinio amžiaus nelaimėlį. Teisėjas nutraukė bylą, pavadinęs tai nebūtina ir brangia operacija.

Tuo tarpu kitoje situacijoje policija nuošalesnėje Gifu prefektūroje šnipinėjo piliečius, kurie protestavo prieš vėjo jėgainės projektą, o tada pastoviai skambinėdavo energijos kompanijų vadovams, teikdami detalius pranešimus apie aktyvistus, įskaitant jų amžių, išsilavinimą bei medicininius įrašus.

Tačiau nepaisant to, policijai sunkiai sekasi išaiškinti nusikaltimus. 2013 metais išaiškintų nusikaltimų buvo mažiau nei 30 procentų – tokių žemų rodiklių nebuvo nuo ikikarinio laikotarpio. Tai reiškia, kad nusikaltimų nuolatos mažėja, tačiau policija nedirba pakankamai gerai, kad juos išaiškintų.

Naujausioje Japonijos Nacionalinės policijos agentūros paskelbtoje ataskaitoje mažėjantis nusikaltimų išaiškinimo rodiklis siejamas su silpnėjančiais visuomenės ryšiais, taip pat palitusiu išmaniųjų telefonų, interneto ir kitų technologijų naudojimu.

Prisipažinimai padarius nusikaltimą – dažnai išgauti prievartos būdu – sudaro 90 procentų baudžiamojo persekiojimo atvejų. Teisininkas Yoshihiro Yasuda sako, kad viena iš priežasčių, dėl ko Japonijoje mažėja nusikaltimų, yra ta, kad jie patys save kontroliuoja.

Japonijos teisingumo sistema daug dalykų daro teisingai. Recidyvizmo (pakartotinių nusikaltimų) rodiklis yra žemas ir yra skiriama daug dėmesio, kad jauni prasižengę žmonės išvengtų įkalinimo. Suaugusieji yra įkalinami žymiai rečiau, nei kitose išsivysčiusiose šalyse – 100 000 gyventojų tenka vos 45 įkalinti asmenys, kai JAV šis rodiklis siekia 666.

Dėl to, kad šalyje yra saugu, žmonės bijo, kad gali padaugėti pažeidimų. Teisės ekspertas Colinas Jonesas iš Došiša universiteto sako, kad kadangi policijai trūksta veiklos, ji gali pradėti ieškoti naujų priežasčių prievartai panaudoti.

2015 metais vyras buvo suimtas už tai, kad ant ministro pirmininko Shinzo Abe plakatų paišė Adolfo Hitlerio ūsus. 2010 metais nutekinti dokumentai parodė, kad itin atidžiai yra stebima iš esmės problemų visai nekeliant musulmonų bendruomenė. „Mečetės būrys“, kurį sudarė tuzinas pareigūnų, sekė musulmonus ir verbavo informatorius.

2017 metais vyriausybė policijai suteikė dar daugiau galių priimdama naują „sąmokslo“ įstatymą, kuris leidžia sekti ir suimti žmones, kurie planuoja daryti nusikaltimus.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(33)
(4)
(29)

Komentarai (1)