„Visi to tikėjosi. Aš irgi. Deja, tai nepasitvirtino“. Paskelbė naujo genetinio COVID-19 tyrimo rezultatus - kada prasidėjo viruso plitimas, o taip pat gera ir bloga naujiena  ()

Nauja genetinė viruso, sukeliančio Covid-19 analizė rodo, kad jis cirkuliuoja tarp žmonių nuo praėjusių metų pabaigos – ir po pirmosios infekcijos plito ekstremaliai greitai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tyrėjai Didžiojoje Britanijoje ištyrė viruso mutacijas ir aptiko greito plitimo įrodymų – tačiau jokių ženklų, kad viruso perdavimas lengvėtų ar jo sukeliama liga sunkėtų.

„Virusas keičiasi, tačiau tai savaime nereiškia, kad jis darosi pavojingesnis“, – CNN sakė Londono universiteto koledžo genetikos instituto mokslininkas Francoisas Ballouxas.

Mokslininkas su kolegomis surinko virusų sekas iš milžiniškos globalios duomenų bazės, kuria naudojasi ir kurią pildo viso pasaulio mokslininkai. Jie apžvelgė mėginius, paimtus skirtingu metu iš skirtingų vietų – iš viso 7600 – ir teigia, kad šie rodo, jog virusas pradėjo užkrėsti žmones praėjusių metų pabaigoje.

„Tai atmeta bet kokį scenarijų, pagal kurį SARS- CoV-2 cirkuliuoti galėjo dar ilgai iki tol, kol jis buvo identifikuotas ir jau buvo užkrėtęs didelę dalį populiacijos“, – rašo F.Ballouxo komanda pranešime, paskelbtame moksliniame žurnale „ Infection, Genetics and Evolution“.

Tačiau tai yra ir blogoji naujienų dalis – nes kai kurie gydytojai tikėjosi, kad virusas cirkuliuoja daugelį mėnesių ir galbūt nepastebimai užkrėtė daug daugiau žmonių, nei buvo pranešta oficialiai. Tai būtų suteikę vilties, kad kai kuriose populiacijose jau gali būti susiformavęs imunitetas.

„Visi to tikėjosi. Aš irgi“, – sako F.Ballouxas. Tačiau tyrimo rezultatai veja šalin tokią viltį. Mokslininkas apskaičiavo, kad su virusu susidūrė daugiausia 10 proc. pasaulio gyventojų.

Tarp žmonių ir šikšnosparnių

Daugybė skirtingų tyrimų parodė, kad naujasis koronavirusas SARS-CoV-2 atsirado iš šikšnosparnių, tačiau prieš peršokant į žmones, turėjo užkrėsti dar kažkokį kitą gyvūną.

Kiekvieną kartą replikuodamas save, virusai padaro klaidų ir taip atsiradusias mutacijas galima naudoti kaip vadinamąjį molekulinį laikrodį, kuris naudojamas norint sekti virusą laike ir jo geografiniame judėjime.

„Rezultatai atitinka ankstesnius vertinimus ir nurodo visas sekas, turinčias bendrą protėvį 2019 m. pabaigoje – ir tai patvirtina laikotarpį, kada SARS-CoV-2 peršoko į žmogų „, – rašo mokslininkų komanda.

„Tai labai neseniai, – sako F.Ballouxas. – Mes esame tikrai, tikrai, tikrai įsitikinę, kad šuolis į žmogų įvyko praėjusių metų pabaigoje“.

Mokslininkai tokie tikri todėl, kad virusų mėginiuose, paimtuose iš visų pasaulio kraštų, yra daugybinės mutacijos – ir jos yra panašios, rašo CNN.

Jie taip pat rado genetinių įrodymų, patvirtinančių įtarimus, kad virusas užkrėtė žmones Europoje, JAV ir kitose šalyse savaites ar net mėnesius prieš tai, kai sausį-vasarį buvo pranešta apie pirmuosius oficialius atvejus. Bet aptikti kiekvienos šalies „nulinį pacientą“ neįmanoma, teigia F.Ballouxas.

„Visos idėjos atrasti „nulinius pacientus“ yra beprasmės, nes egzistuoja daug „nulinių pacientų“, – sako mokslininkas.

Prieš publikuojant P.Balllouxo komandos darbus žurnale, jie buvo recenzuoti kitų ekspertų. Mokslininkas sako, kad kai kurie kitų mokslinių grupių pranešimai, paskelbti internete vadinamosiose priešpublikacinėse svetainėse (angl. pre-print websites), galėjo nuvesti prie neteisingų išvadų.

„Visi virusai natūraliai mutuoja. Mutacijos savaime nėra blogas dalykas – ir nėra nieko, kas leistų teigti, kad SARS-CoV-2 mutavo greičiau ar lėčiau, nei tikėtasi. Kol kas negalime pasakyti, ar SARS-CoV-2 tampa daugiau ar mažiau mirtinu ir užkrečiamu „, – teigia F.Ballouxas.

Lane Warmbrod yra Johnso HHopkinso sveikatos saugumo centro analitikė, stebinti pranešimus apie naujojo koronaviruso genetiką. Ji sako, kad norint parodyti, kaip genetiniai viruso pokyčiai gali jį versti daugiau ar mažiau užkrečiamu ar patogenišku, reikia daugiau tyrimų su gyvūnais.

„Vien todėl, kad šie tyrimai mums sako, kad mutacijos greitai plinta ar tampa dominuojančiomis, dar nereiškia nieko – išskyrus tai, kad žinome, jog tai vyksta. Tai iš tikrųjų nieko nesako apie tai, kas vyksta biologiškai“, – CNN komentavo analitikė.

Ataskaitos apie mutacijas gali būti svarbios mokslininkų komandoms, dirbančioms su vaistais ir vakcinomis. Ypač skiepai turi būti nukreiptos į viruso dalis, kurios laikui bėgant beveik nesikeičia.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(15)
(7)
(8)

Komentarai ()

Susijusios žymos: