1963 m. į kosmosą pakilusi Felisetė tapo pirmąja kate, sėkmingai pakilusia į kosmosą ir grįžusia. Vis dėlto ilgą laiką jos skrydis kosmoso tyrimų istorijoje buvo beveik visiškai pamirštas. Tik neseniai Felisetė sulaukė pripažinimo – Tarptautiniame kosmoso universitete Strasbūre (Prancūzija) buvo atidengta jos skulptūra.

Kas lėmė, kad Felisetės skrydis buvo užmirštas? Viena priežastis – ji nebuvo pirmasis gyvūnas kosmose, sėkmingai grįžęs iš skrydžio. Ši garbė teko sovietų į kosmosą išsiųstai Laikai.

Vėliau ir amerikiečiai, ir sovietai į kosmosą dar ne kartą siuntė įvairius gyvūnus, o 1961 m. į kosmosą pakilo ir pirmasis žmogus – Jurijus Gagarinas.

Kita priežastis – į kosmosą Felisetę išsiuntė ne JAV ar SSRS, o Prancūzija. Kadangi kosminių skrydžių istoriją iki šiol įprasta pasakoti per JAV-SSRS kosminių lenktynių prizmę, kitų šalių pasiekimai kosmoso tyrinėjimuose dažnai susilaukia mažiau dėmesio.

Iki Felisetės, nedidelės juodos katytės, Prancūzija į kosmosą siuntė tik žiurkes. Tačiau ir tai lėmė, kad Prancūzija tapo trečiąja į kosmosą gyvūną išsiuntusia valstybe, o Felisetės siuntimas buvo naujas žingsnis.

Felisetė buvo atrinkta iš net 14-os kačių, kurios visos praėjo ilgą bandymų programą, šiek tiek panašią į tą, kurią turi praeiti ir žmonės astronautai. Ši katė buvo pasirinkta dėl ramaus elgesio bandymų metu ir tinkamo svorio.

1963 m. spalio 18 d. Felisetė į kosmosą pakilo iš bazės Sacharos dykumoje, Alžyre. Tuomet jos vardas dar buvo C341 – tokį vardą jai suteikė mokslininkai.

Nei Felisetė, nei kitos 13 kačių įprastų vardų prieš skrydį negavo. Nenorėta, kad mokslininkai prisirištų prie kačių. „Felisetės“ vardas jai prigijo po skrydžio, kuomet žiniasklaida pastebėjo, kad katė itin panaši į animacinių serialų personažą katiną Feliksą.

Savo skrydžio metu ji pasiekė maždaug 150 km aukštį. Kelionė nebuvo ilga – maždaug 15 minučių. Penkias minutes kelionės metu Felisetė praleido nesvarumo būsenoje.

Visą šį laiką mokslininkai atidžiai sekė katės gyvybines funkcijas, stebėjo jos kvėpavimą ir širdies ritmą. Prie Felisetės smegenų buvo pritvirtinti specialūs elektrodai, kurie teikė informaciją apie katės nervų sistemos veikimą.

Skrydžio metu Felisetės kojos ir smegenys buvo stimuliuojama elektriniais signalais, o mokslininkai stebėjo, kaip į tai reaguoja nervų sistema.

Po kurio laiko kapsulė, kurioje pakilo Felisetė, atsiskyrė nuo raketos ir saugiai parašiutu nusileido ant žemės.

Felisetė į Žemę grįžo sėkmingai. Daug informacijos, kuri buvo surinkta misijos metu, buvo labai naudinga ir padėjo mokslininkams.

Deja, Felisetės laukė liūdnas likimas. Keli mėnesiai po jos grįžimo jai buvo atlikta eutanazija, kad mokslininkai galėtų ištirti jos smegenis ir pamatyti, kokį poveikį jai padarė skrydis.

Felisetė, nepaisant jos indėlio į mokslą, pranyko iš istorijos. Kiti gyvūnai prisiminti kaip herojai – Laikai Sovietų Sąjungoje buvo pastatytas ne vienas paminklas, o Hamo – šimpanzės, kurią į kosmosą išsiuntė JAV – palaikai po jo mirties buvo palaidota Kosmoso istorijos muziejuje. Tuo metu net Prancūzijoje Felisetę prisiminė nedaugelis.

Situacija pasikeitė tik pastaraisiais metais. 2017 m. amerikietis Matthew Guy'us pradėjo „Kickstarter“ kampaniją, siekdamas įamžinti Felisetės atminimą. Kampanija buvo sėkminga – ji surinko apie 57 tūkst. dolerių, jai paaukojo per tūkstantį žmonių.

Iš šių pinigų ir buvo pastatytas Felisetės paminklas Strasbūre. 2019 m. iškilusi pusantro metro aukščio skulptūra vaizduoja Felisetę, žvelgiančią į kosmosą, kur kadaise keliavo.

Parengta pagal „Smithsonian Mag“.

Komentarai (2)