Mokslininkai: COVID-19 gali tapti tik mažų vaikų liga  ()

Per artimiausius kelerius metus COVID-19 gali įgyti panašų pobūdį, kaip ir kiti peršalimo koronavirusai: ligai imlūs daugiausia būtų maži vaikai, kurie dar nebuvo skiepyti ar užsikrėtę praeityje. Kadangi vaikai koronavirusu serga lengviau, tikimasi, kad sveikatos apsaugos sistemai tenkanti šios ligos našta sumažės.


„Mes puikiai matome, kad COVID-19 ligos komplikacijų rizika auga kartu su amžiumi. Tačiau turimi modeliavimo rezultatai rodo, kad ateityje galime laukti pokyčių, infekcija taps mažų vaikų liga, nes suaugusieji vienaip ar kitaip jau bus įgiję imunitetą prieš virusą“, – sakė Pensilvanijos universiteto entomologijos ir biologijos profesorius Ottaras Bjornstadas.

Istorinės pandemijos pavyzdys

Jis paaiškino, kad panašiai vystėsi ir kiti koronavirusai bei gripas, kai jie atsirado ir vėliau tapo endeminiais.

„Istoriniai duomenys rodo, kad naujos kvėpavimo takų ligos iš pradžių labiau plinta tarp vyresnių, tačiau infekcijos cirkuliacijos keliai galiausiai pasikeičia“, – tvirtino O.Bjornstadas.

Kaip pavyzdį jis pateikė 1889-1890 m. pandemiją, kuri dar žinoma „Azijos gripo“ ir „Rusijos gripo“ pavadinimais. Pradinėje stadijoje infekcijos protrūkis nusinešė milijonų suaugusiųjų gyvybes, daugiausia asmenų vyresnių nei 70 metų.

 

Tačiau dabar įtariamas šios pandemijos sukėlėjas – HCoV-OC43 virusas – yra endeminis ir juo dažniausiai suserga 7-12 mėnesių amžiaus vaikai. Tačiau O.Bjornstadas įspėjo, kad jei tarp suaugusiųjų imunitetas koronavirusui sumažėtų, užkratas galėtų išlikti nemaža našta sveikatos apsaugos sistemai, nors skiepų ar ankstesnio persirgimo poveikis dažnu atveju padėtų išvengti sunkaus susirgimo.

„Sezoninių koronavirusų empiriniai duomenys rodo, kad ankstesnis susidūrimas su infekcija gali garantuoti tik trumpalaikį imunitetą prieš pakartotinį užsikrėtimą. Tiesa, imuninė atmintis gali apsaugoti nuo sunkios ligos net ir pakartotinio užsikrėtimo atveju“, – paaiškino profesorius.

Didelio masto tyrimas

Skaitomiausi Naujausi

 

JAV ir Norvegijos tyrėjų komanda sukūrė vadinamąjį „realistinį amžiaus struktūros matematinį modelį“, kuris apima demografiją, socialinio susimaišymo laipsnį, infekciją blokuojančio ir ligas mažinančio imuniteto trukmę.

Modelio pagalba siekiama nustatyti galimus sergamumo ir mirštamumo COVID-19 liga ateities scenarijus, atsižvelgiant į užsikrėtusiųjų amžių.

Tyrėjai sudarė modelius, kokia našta COVID-19 liga taps trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais – atitinkamai 1, 10 ir 20 metų intervalu. Jie taip pat ištyrė ligos naštą 11 skirtingų šalių, įskaitant Kiniją, Japoniją, Pietų Korėją, Ispaniją, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Vokietiją, Italiją, JAV, Braziliją ir Pietų Afriką, kurios labai skyrėsi savo demografiniais rodikliais. Jie naudojo Jungtinių Tautų duomenis apie kiekvieną iš šių šalių modeliui parametruoti.

 

„Nepriklausomai nuo imuniteto ir maišymosi, gyventojų mirtingumas įvairiose šalyse gali skirtis dėl skirtingų demografinių rodiklių“, – sakė Oslo universiteto tyrėjas Ruiyunas Li.

„Mūsų bendroji modelio sistema leidžia tvirtai prognozuoti nuo amžiaus priklausomą riziką, esant trumpalaikiam ar ilgalaikiam apsauginiam imunitetui, sumažinti ligos sunkumą, atsižvelgiant į ankstesnio susidūrimo su virusu rimtumą, ir atsižvelgiant į skirtingus kiekvienos šalies parametrus: demografija ir socialinių ryšių modelius“, – pridūrė jis.

Parengta pagal Medical Xpress

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(10)
(6)
(4)

Komentarai ()