Laboratorijoje sukurta plakanti širdis  (1)

Minesotos universiteto mokslininkai laboratorijoje sukūrė plakančią širdį. Iš žiurkių ir kiaulių širdžių pašalinę ląsteles ir palikę tik karkasą, jį užpildė tam tikru gyvų ląstelių mišiniu. Po kiek laiko širdis ėmė plakti. Tyrimo organizatorė, daktarė, širdies ir kraujagyslių atkūrimo centro direktorė prof. Doris Taylor aiškino, kad šio tyrimo tikslas yra sukurti kraujotakos organus, sudarytus iš savų organizmo ląstelių. Rezultatai skelbiami „Nature Medicine“ žurnale.

Apie 5 mln. žmonių kenčia dėl širdies nepakankamumo. JAV kasmet diagnozuojama 550 tūkst. naujų šios ligos atvejų, apie 50 tūkst. žmonių JAV kasmet miršta nesulaukę širdies donoro.

Nors laboratorijoje jau anksčiau buvo sukurtas širdies audinys, sferinis organas, atkuriantis sudėtingą širdies sandarą iki šiol nebuvo sukurtas. D. Taylor pažymi, kad jų grupei pavyko sukurti dirbtinę širdį panaudojus natūralų širdies karkasą. Iš negyvos širdies buvo pašalintos visos ląstelės ir paliktos tik tarpląstelinio matrikso (jungiamojo audinio) ląstelės, palaikančios organo formą. Tuomet karkasas buvo užpildytas ląstelių mišiniu, paimtų iš žiurkių naujagimių širdžių ir paliktas augti steriliomis sąlygomis.

D. Taylor pasakoja, kad rezultatai teikė daug vilčių. Jau po 4 dienų užpildyti širdžių karkasai ėmė skleisti signalus, o po 8 dienų, širdys ėmė plakti. „Jei patikrinsite dirbtinės širdies preparatus, pamatysite, kad visos ląstelės yra daugmaž savo vietose, pagal ląstelinius žymeklius atitinka širdies ląsteles ir „žino“, kaip elgtis“, – teigė D. Taylor. „Pasinaudojome gamtos sukurtomis struktūromis ir pamatę pirmuosius susitraukimus tiesiog netekome žado“, – tvirtino Masačūsetso ligoninės gydytojas ir tyrimo bendraautoris Haraldas C. Ottas.

Mokslininkai tikisi, kad šis atradimas kada nors padės papildyti labai ribotą donorinių organų bazę. Be to, persodinus širdį, pacientai visą likusį gyvenimą priversti slopinti imuninę sistemą, dažnai kovoja su aukštu kraujospūdžiu, diabetu, inkstų nepakankamumu. Mokslininkai mano, kad nauju būdu kuriami donoriniai organai gali būti užpildomi recipiento ląstelėmis, kurios nesukeltų atmetimo reakcijos. Persodinus tokį organą, jis būtų valdomas, maitinamas ir regeneruojamas kaip buvusi širdis. „Siekdami įrodyti šį teiginį tyrimo metu panaudojome nesubrendusias širdies ląsteles. Vėliau tikimės naudoti pacientų kamienines ląsteles“, – komentavo D. Taylor. Nors iš pradžių tyrimo tikslas buvo patobulinti širdies regeneraciją, ląstelių pašalinimo procesas teikia mokslininkams vilčių ir naujų idėjų apie organų kūrimą. „Tai reiškia, kad įmanoma sukurti bet kurį organą: inkstus, plaučius, kasą, kepenis. Tikimės, kad mums pavyks“, – sakė D. Taylor.

Čia galite peržiūrėti mokslininkės video komentarą apie šį atradimą.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (1)