Mįslingą Antarktidą tirpdantį šilumos šaltinį tirs povandeninis robotas  (0)

Mokslininkams kelia nerimą anomalus Vakarų Antarktidos ledo šelfo tirpimas. Jei ištirptų visas Antarktidos ledo šelfas, pasaulio vandenynas užtvindytų Londoną, Niujorką, Tokiją ir kitus pakrančių miestus.

Todėl suprantama, kodėl mokslininkai taip sunerimo nustatę, kad viena Vakarų Antarktidos ledo šelfo dalis – Pine Island ledynas – tirpsta gerokai sparčiau nei kitos, rašo britų dienraštis „Daily Telegraph“.

Vakarų Antarktidos ledo šelfas po Grenlandijos yra didžiausia pasaulyje ledo sankaupa. Pine Island ledynas, prasidedantis 2500 metrų aukštyje, 152 kilometrus driekiasi vandenyno pusėn, kol jį pasiekia 750 metrų aukščio ledo siena. Ledyno plotis – 29 kilometrai. Dar iki naujausių matavimų, atskleidusių, kad jo tirpimas ėmė spartėti, mokslininkai žinojo, kad Pine Island yra vienas sparčiausiai slenkančių ledynų pasaulyje – per dieną jis nukeliaudavo apie 8 metrus. Apskaičiuota, kad ledyno tūris siekia 30 trilijonų litrų. Jei tiek vandens patektų į pasaulio vandenyną, jūros lygis pasaulyje pakiltų 10 centimetrų.

Antarktidą tiriantys „Britų Antarktidos tyrimų“ (BAS, British Antarctic Survey) mokslininkai GPS matavimais nustatė, kad per du praėjusius sezonus Pine Island ledyno judėjimas pagreitėjo 6,4 proc. Pasak GPS įrangą ledyne sumontavusio daktaro Juliano Scotto, tokia ledyno tirpimo sparta yra „išskirtinė“. „Ledyno balansas sutrikęs, nes vis daugiau ledo ištirpsta jūroje, nei jo susidaro sningant. Tai reiškia, kad ledynas vis didesnę įtaką daro jūros lygio didėjimui“, – cituoja mokslininką dienraštis.

Mokslininkai mano, kad mažėjantį šio ledyno storį ir didėjantį judėjimo greitį lemia neįprastai spartus tirpimas povandeninėje jo dalyje. Spėjama, kad tai gali būti susiję su globaliniu atšilimu arba dar nežinoma priežastimi, pavyzdžiui, povandeniniu ugnikalniu.

Kai kurių specialistų teigimu, ledyno tirpimo spartėjimą gali lemti dėl pasaulinio atšilimo padidėjusi vandens temperatūra. Šiltą vandenį iš šiaurės Atlanto stiprios povandeninės srovės plukdo į pietinę Ramiojo vandenyno dalį, kur jis „palenda“ po kur kas šaltesniu paviršiaus vandens sluoksniu. Šiltesnis vanduo pasiekia aukštai virš jūros dugno iškilusį Antarktidos žemyninį šelfą. Mokslininkai spėja, kad jame esančiais plyšiais tarsi kanalais šiltesnis vanduo pasiekia Pine Island šelfo apačią ir tirpdo ledą.

Patikrinti šias prielaidas yra sunku, rašo „Daily Telegraph“. Vakarų Antarktidos kalnų ledynų rajone siaučia stipriausios pasaulyje pūgos ir spaudžia rekordinis šaltis. Šio regiono klimatas yra pernelyg atšiaurus, kad jame būtų galima įrengti mokslinę stotį, todėl specialistai gali remtis tik palydovinių stebėjimų duomenimis ir aeronuotraukomis.

Tačiau dabar britų mokslininkai rado išeitį: pasitelkę nuotoliniu būdu valdomą povandeninį laivą „Autosub“, jie ruošiasi apžiūrėti į vandenyną besileidžiančią ledyno dalį ir išsiaiškinti, kas čia vyksta. Septynių metrų ilgio povandeninis laivas turi modernius sonarus ir kitą įrangą, leisiančią tiksliai išmatuoti ledo storį, vandens temperatūros pokyčius, slėgį ir vandens druskingumą. „Autosub“ sonarų atlikti matavimai leis sudaryti erdvinį jūroje esančios ledyno dalies žemėlapį, tad mokslininkai galės vėliau nustatyti, kur ledas tirpsta greičiausiai. Povandeninis laivas, kurio maksimalus veikimo nuotolis siekia beveik 400 kilometrų, turės nuplaukti apie 65 kilometrus po ledo šelfu, kad pasiektų vietą, kur prasideda žemynas. Tokia kelionė truks apie 20 val. Pasak dienraščio, „Autosub“ laikysis nurodyto kurso, bet galės veikti ir autonomiškai, jei prireiktų apeiti kliūtis.

Specialistai neslepia, kad „Autosub“ misija bus pavojinga: vienas tokio tipo laivas buvo prarastas tyrinėjant Fimbulo ledo šelfą kitoje Antarktidos dalyje, o kita povandeninio roboto ekspedicija 2003 m. buvo atšaukta dėl prastų oro sąlygų. Tačiau Pine Island ledyno mįslės įminimas yra labai svarbus.

„Tai vienintelė Vakarų Antarktidos vieta, kuri iš tiesų keičiasi labai sparčiai, – teigia BAS ledynų tirpimo ekspertas daktaras Davidas Vaughanas. – Suprasti, kas čia vyksta, yra nepaprastai svarbu – tokiu atveju galėtume numatyti, kaip ledas keisis ateityje ir kokią įtaką tai turės jūros lygio kilimui.“

Aut. teisės: TV3
TV3

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)