DNR laiko liftu gali sugrįžti ir neandertaliečiai  (10)

Naujausi genetikos pasiekimai ir įspūdinga šio mokslo plėtra filmą „Juros periodo parkas“ iš fantastinio jau verčia dokumentiniu. Žurnalas „New Scientist“ sudarė prieš dešimtis tūkstančių metų išnykusių gyvūnų, kuriuos mokslo pasiekimai galėtų prikelti iš nebūties, sąrašą.

Seniai vaizduotę kaitinanti išmirusių rūšių, pradedant kardadančiu tigru, baigiant neandertaliečiu, prikėlimo idėja dar labiau priartėjo prie tikrovės praėjusiais metais, kai mokslininkai pranešė iššifravę beveik visą gauruotojo mamuto genetinį kodą. Mamuto DNR buvo išskirta iš maždaug 60 000 metų senumo Sibiro įšale išsaugotų jo liekanų.

Prieš tūkstantmečius išmirę gyvūnai gali būti „prikelti“ naudojant amžinajame įšale, dykumose ar giliose olose išsilaikiusių jų biologinių liekanų pavyzdžius. Tiesa, manoma, kad nėra jokių šansų susigrąžinti dinozaurus, nes beveik nėra tikimybės, kad jų genetinė medžiaga būtų išlikusi iki mūsų dienų, pastebi dienraštis „Daily Telegraph“.

Tačiau ir be jų yra pakankamai egzotiškų „taikinių“ ir su jais susijusių pasiekimų. Antai neseniai mokslininkai paskelbė „atgaivinę“ Tasmanijos tigro geną, „įsiuvę“ jį į pelę ir ištyrę jo paskirtį. Tai vienas pirmųjų sėkmingų genetinės medžiagos „susigrąžinimo“ pasiekimų. Šiuo metu įvairios tyrėjų grupės šifruoja kelių išnykusių gyvūnų rūšių atstovų genomus.

Kad būtų galima prikelti iš nebūties seniai išnykusias rūšis, reikia ne tik atkurti pakankamą kiekį genetinės medžiagos, bet ir rasti išmirusiems gyvūnams artimas dabar gyvenančias rūšis, kad būtų galima pasinaudoti surogatinės motinystės galimybėmis ir išnešioti išnykusių rūšių embrionus.

„Būtų per drąsu tvirtinti, kad vieno ar kito dalyko pasiekti neįmanoma, – pastebi Leipcigo (Vokietija) Maxo Plancko evoliucinės antropologijos instituto mokslininkas Svante Pääbo, šiuo metu šifruojantis neandertaliečio genomą. – Tačiau tai pareikalautų tokių pažangių technologijų, lyginant su dabartinėmis, kad net negaliu įsivaizduoti, kaip tai būtų padaryta.“

Tačiau žurnalas „New Scientist“ nutarė padaryti prielaidą, kad tokios genetinės ir biologinės technologijos kada nors bus sukurtos, ir nusprendė sudaryti 10 išnykusių rūšių, kurias būtų realiausia – ir įdomiausia! – susigrąžinti iš praeities, sąrašą.

Pasak specialistų, net idealiomis sąlygomis genetinė informacija Žemėje negali išlikti daugiau nei milijoną metų, o pakankamos kokybės biologinės medžiagos, kuri būtų tinkama genomui iššifruoti, verta ieškoti ne senesniuose nei 100 tūkstančių metų amžiaus pavyzdžiuose.

„Bet ar prieš 50 metų kas nors galėjo pamanyti, kad galėsime gydyti paveldėtas ligas, klonuoti gyvūnus ar bandyti kurti dirbtines gyvybės formas?“ – retoriškai klausiama „New Scientist“ paskelbtame straipsnyje. Pasak redakcijos, 10 išnykusių gyvūnų, kurie vieną gražią dieną galėtų būti prikelti, sąrašas buvo sudarytas atsižvelgiant ir į „technines galimybes“, ir į tokios perspektyvos patrauklumą.

Štai šis sąrašas.

1. Neandertalietis
(Homo neanderthalensis, išnykęs prieš 25 tūkstančius metų)

Juodraštinis iššifruoto neandertaliečio genetinio kodo variantas turėtų būti paskelbtas jau šiais metais. Tai planuoja padaryti Leipcigo M. Plancko Evoliucinės antropologijos instituto mokslininkai. Idealūs kiaušinėlių donorai ir surogatai jam išnešioti būtų dabartiniai žmonės. Nors tokia idėja atrodo visiškai beprotiška, praeityje jau buvo ne mažiau neįtikėtinų bandymų: sovietų mokslininkai vienu metu bandė išvesti žmogaus ir beždžionės hibridą. Buvo manoma, kad pusiau žmonės, pusiau beždžionės bus idealūs kareiviai.

2. Kardadantis tigras
(Smilodon fatalis, išnykęs prieš 10 tūkstančių metų)

La Brea rančos Kalifornijoje degutduobėse yra ne viena stebuklingai iki mūsų dienų gamtos išsaugota šių gyvūnų liekana. Biologiniais pakaitalais galėtų būti liūtai.

3. Milžiniškas trumpasnukis lokys
(Arctodus Simus, išnykęs prieš 11 tūkstančių metų)

Prieš šį milžiniško dydžio giminaitį dabartinis baltasis lokys atrodytų kaip neūžauga: trumpasnukis lokys svėrė apie toną, o stovėdamas ant dviejų kojų buvo trečdaliu didesnis už baltąjį lokį. Amžinajame įšale yra išlikusių trumpasnukių lokių pavyzdžių, todėl būtų galima išskirti jo DNR.

4. Tasmanijos tigras
(Thylacinus cynocephalus, išnykęs 1936 m.)

Paskutinis pasaulyje Tasmanijos tigras nugaišo 1936 m. Hobarto zoologijos sode. Jo palaikai gerai užkonservuoti, todėl gauti DNR būtų paprasta. Surogato vaidmenį galėtų atlikti Tasmanijos velnias.

5. Gliptodonas
(Doedicurus clavicaudatus, išnykęs prieš 11 tūkstančių metų)

„Volkswagen Beetle“ dydžio šarvuotis kažkada gyveno Pietų Amerikos miškuose. Tikimasi, kad jo DNR būtų galima išskirti iš vėsiose ir sausose olose išlikusių palaikų. Artimiausi giminaičiai – dabartiniai vos 30 kg svorio „didieji“ šarvuočiai.

6. Drontas
(Raphus cucullatus, išnykęs 1690 m. )

2002 m. Oksfordo universiteto mokslininkams buvo leista naudotis geriausiai pasaulyje išsilaikiusia dronto biologine medžiaga – kojos kaulu su oda ir plunksnomis. Jei pavyktų iššifruoti jo DNR, „laiko lifto“ funkciją galėtų atlikti artimiausi jo giminaičiai karveliai.

7. Gauruotasis raganosis
(Coelodonta antiquitatis, išnykęs prieš 10 tūkstančių metų)

Daugybę jų išsaugojo amžinasis įšalas. Išlikę įvairių kūno dalių audiniai suteikia galimybę gauti beveik „švarią“ DNR. Artimiausi giminaičiai – raganosiai, kuriems, beje, taip pat gresia išnykimas.

8. Gigantiškasis tinginys
(Megatherium americanum, išnykęs prieš 8 tūkstančius metų)

Manoma, kad šis milžinas buvo kone 6 m aukščio ir svėrė apie 4 tonas. Dėl sąlyginai vėlyvo išnykimo išliko keli palaikų pavyzdžiai, kuriuose yra plaukų – puikių DNR šaltinių. Tiesa, kiltų keblumų dėl surogatinės motinystės: artimiausias giminaitis – tripirštis tinginys – yra pernelyg mažas, kad galėtų išnešioti embrioną.

9. Airiškas briedis
(Megaloceros gigantus, išnykęs prieš 7700 metų)

Šis pleistoceno epochos milžinas kadaise gyveno visoje Europos teritorijoje. Jo aukštis iki pečių siekė daugiau nei 2 metrus, o ragai buvo 4 metrų pločio. Artimiausias jo giminaitis – danielius, tačiau abiejų rūšių skirtumai gali labai apsunkinti iššifruoto genomo pavertimą gyvu padaru.

10. Moa
(Dinornis robustus, išnykęs 1500 m.)

N. Zelandijos urvuose išliko daug šių truputį į stručius panašių neskraidžiusių paukščių biologinės medžiagos pavyzdžių, iš kurių galima išgauti pakankamą DNR kiekį. Manoma, kad moa genomą būtų galima įterpti į dabartinių stručių kiaušinius.

Aut. teisės: TV3
TV3

(0)
(0)
(0)

Komentarai (10)

Susijusios žymos: