Kęstutis Girnius. Apie padėtį Afganistane (57)
Antradienį Kabule vykusi tarptautinė konferencija aptarė padėtį Afganistane. Baigiamasis dokumentas buvo gana optimitiškas. Esą iki 2014 m. Afganistano pajėgos perims vadovaujamą vaidmenį, užtikrinant šalies saugumą. Iki tol tarptautinės pajėgos turi įveikti arba neutralizuoti talibus, įtikinti dalį nuosaikesnių sukilėlių sudėti ginklus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dokumento optimizmas yra dirbtinis. Net JAV užsienio reikalų ministrė Hillary Clinton pasakė, kad daugelio šalių piliečiai abejoja, ar sėkmė Afganistane įmanoma, neaišku, ar egzistuoja valia tęsti kovą. NATO partnerės vis labiau galvoja apie savo karių atitraukimą. Olandija tai padarys šįmet, Kanada 2011 m. pabaigoje. Net ištikimiausia JAV sąjungininkė Didžioji Britanija prabilo apie karių išvedimą.
Amerikoje didėja nuogąstavimai, jog pergalė tiesiog nepasiekiama. Šįmet Vašingtonas smarkiai padidino savo karių skaičių šalies pietuose, bet didesnių pergalių nelaimėjo. Talibai vengia didesnių mūšių, rengia pasalas, paslepia savo ginklus ir pasitraukia iš kovos lauko, kai jiems gresia mirtis ar apsuptis. Be to, Amerika pakeitė savo strategiją: mažiau jegų skirti pastangoms nukauti kuo daugiau talibų ir kitų maištininkų, daugiau dėmesio skirti mėginimui laimėti vietos gyventojų „širdį ir protą“, taigi, sukurti jiems saugią aplinką, skatinti ūkio vystymąsi, gerinti šalies valdymą. Itin stengiamasi išvengti civilinių aukų, o tai sukausto amerikiečių karius ir suteikia didesnę veikimo laisvę talibų kovotojams.
„Afghanistan Rights Monitor“ (ARM) duomenimis, per pirmuosius 6 šių metų mėnesius buvo nužudyti 1 074 civiliai, o dar daugiau nei 1,5 tūkst. buvo sužeisti. Per tą patį periodą praėjusiais metais žuvo 1 059 civiliai. Be to, smarkiai padaugėjo ir Talibano rengiamų išpuolių. Vien per birželio mėnesį šalyje užfiksuoti 1,2 tūkst. saugumo incidentų, o tai yra didžiausias skaičius nuo pat 2002 metų.
Karo kritikų gretos didėja, bet nemažai politikų mano, kad nevalia nuleisti rankų. Esą Amerikos pasitraukimas pakenktų NATO prestižui, leistų tarptautiniams džihadistams didžiuotis, kad jie įveikė „Didijį šetoną“, atrištų rankas Al-Qaedai, destabilizuotų regioną. Tačiau, nurodoma, kad Amerikos ir NATO karinio nenugalimumo mitas seniai žlugo būtent tada, kai paaiškėjo, jog amerikiečiai nepajėgs greitai numalšinti sukilėlių Irake ir Afganistane. Afganistano reikšmė Al-Qaedai esą pervertinama. Afganistane ir Pakistane liko tik šimtas izoliuotų kovotojų, nauji organizacijos branduoliai kuriami Somalijoje, Jemene ir kitose šalyse, tad organizacijos ateities nelems karas Afganistane. Regionas ir taip nestabilus.
Kiekvienu atveju pagrindinių JAV karinių dalinių atitraukimas nereikš, kad Vašingtonas visiškai nusiplaus rankas. Toliau vyktų Afganistanų karių mokymas, pasiliktų rinktiniai desantininkų būriai bei karinės oro pajėgos. Pastaruoju metu Amerika vis labiau pasikliauja bepiločiais lėktuvais. Per pirmuosius trylika Obamos prezidentavimo mėnėsius įvykdyta daugiau antpuolių bepiločiais lėktuvais negu per visus aštuonerius prezidento Busho valdymo metus. Šįmet pirmą kartą savo istorijoje Amerika parengs daugiau specialistų, kurie valdys bepiločius lėktuvus negu lakūnų, kurie skraidys naikintuvais. Vašingtonas jau turi septynis tūkstančius jų savo arsenale.
Bepiločių lėktuvų smūgiais sekasi nukauti didelį skaičių talibų vadovų ir tarptautinių džihadistų. Talibų vadovai priversti labiau slapstytis, nes jei jie bus pastebėti, jie bus puolami, o nuo taiklių raketų beveik neįmanoma pabėgti.
Antra vertus, naujasis ginklas nėra stebuklinga lazdelė, kuri laiduos pergalę. Kai kurie žinovai teigia, kad civiliniai gyventojai sudaro trečdalį aukų. Nors Pentagonas teigia, jog civilių aukų nuošimtis yra gerokai mažesnis, aukos neišvengiamos ir jos sukelia didelį pasipiktinimą. Nuogąstaujama, kad netaiklūs išpuoliai papildo sukilėlių gretas. Kritikai nurodo, kad Izraelis bepiločiais lėktuvais ir kitomis priemonėmis seniai žudo palestiniečių kovotojus ir vadovus, bet antpuoliai nepalaužė pasipriešinimo, ko gero jį net sustiprino.
Situacija pagerėtų, jei sustiprėtų oficialioji Afganistano armija - tam rengiami intensyvūs karių mokymai ir ginkluotės papildymai. Liepą Pentagonas pranešė, jog Afganistano kariuomenei planuoja nupirkti 10 rusiškų karinių sraigtasparnių. Skelbiama, kad už juos bus sumokėta 180 mln. dolerių. Pentagonas nepaiso kai kurių Kongreso narių protestų, kad vietoje rusiškų sraigtasparnių turi būti perkama amerikietiška karinė įranga.
Gynybos departamentas savo sprendimą argumentuoja tuo, kad M-17 sraigtasparnių pirkimas pagreitins atsakomybės už saugumą Afganistane perdavimą patiems afganams. Dauguma Afganistano pilotų yra įžengę į penktąją dešimtį ir yra skraidę tik rusiškais sraigtasparniais. Dauguma iš dabar esančių 92 pilotų yra baigę sovietines aviacijos mokyklas. Jų apmokymas skraidyti JAV gamintais sraigtasparniais užtruktų mažiausiai porą metų. JAV jau išleido 648 mln. dolerių 31 civilinės paskirties sraigtasparniui M-17 pirkti.
