Inicijuojamas nacionalinis politikų susitarimas dėl metropoliteno diegimo Vilniuje  (36)

Vakar, vasario 25 d., Vilniaus miesto savivaldybėje piliečių asociacija „Metro sąjūdis“ organizavo apskritojo stalo diskusiją dėl metropoliteno sistemos sukūrimo Vilniuje pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiu projektu.

Diskusijoje dalyvavo savivaldos atstovai, politikai, NT, susisiekimo ekspertai ir specialistai, asociacijų nariai, mokslininkai, visuomenės veikėjai. Diskusijos dalyviai nutarė inicijuoti nacionalinį susitarimą, kuris būtų pasirašytas didžiųjų Lietuvos tradicinių partijų dėl metropoliteno diegimo Vilniuje ir kreipimosi į Vyriausybę dėl jo įrengimo pripažinimo Valstybei svarbiu ekonominiu projektu. „Metro sąjūdžio“ valdybos nario Juozo Zykaus teigimu, užsienio patirtis rodo, kad brangiausiai kainuoja diskusijos dėl metro statybos, kai kuriose šalyse užtrunkančios net iki 50 metų. Lietuvos visuomenėje diskusijos ir svarstymai tęsiasi jau tris dešimtmečius. Tik esant aiškiai politikų pozicijai dėl metropoliteno pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu, atsirastų reali galimybė įgyvendinti šį projektą.

Deja, dešimtmečius trunkančios diskusijos problemos neišsprendžia. Jau nuo 2006 m. atliktuose tyrimuose vilniečiai svarbiausia miesto problema įvardija susisiekimą. Vilniaus viešojo transporto sistema yra pasenusi ir neefektyvi. Ji nepajėgi susidoroti su keleivių pervežimu, trikdo normalų miestiečių ir miesto svečių judėjimą, darbą bei poilsį ir priverčia daug laiko praleisti spūstyse. Problemą taip pat aštrina ir tai, kad Vilniuje susiformavęs didelis gyvenamosios ir darbo vietos disbalansas – pavyzdžiui, kasdien į miesto centrinę dalį, kurioje sukoncentruota apie 46,6 proc. darbo vietų, važiuoja apie 38 proc. gyvenančiųjų vakarinėje miesto dalyje. Nuo 2002 m. įvairių sričių mokslininkai, specialistai, visuomenės veikėjai savo žiniomis ir lėšomis aktyviai siekia įgyvendinti metropoliteno sostinėje idėją. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu, buvo parengta įvairių dokumentų, susijusių su tramvajaus, kaip alternatyvos metro, projekto diegimu Vilniaus mieste: tramvajaus projekto techninių galimybių studija, Vilniaus m. infrastruktūros (tramvajaus) specialusis planas ir kt. – iš viso buvo parengta apie 20 tomų ataskaitų. Viena paskutiniųjų – Tramvajaus projekto finansavimo privataus sektoriaus lėšomis galimybių studija – sukėlė pagrįstų abejonių dėl tramvajaus įrengimo Vilniaus mieste perspektyvų.

Asociacijos „Metro sąjūdis“ narių iniciatyva, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga parengė metro diegimo galimybių studiją, kurioje išanalizavo esamą visuomeninio susisiekimo situaciją, parinko galimas metropoliteno trasas, įvertinto kultūros paveldo išsaugojimo galimybes, atliko inžinerinių-geologinių sąlygų analizę ir vertinimą, išnagrinėjo metropoliteno įtaką Vilniaus urbanistinei architektūrinei aplinkai, padarė socialinės naudos apžvalgą, numatė tunelių įrengimų technologijas. Pasak prof. Kastyčio Dundulio, geologiniai tyrinėjimai, atlikti iki 50 m gylyje, leidžia teigti, jog geologinės sąlygos metropolitenui įrengti yra pakankamai geros. Moksliniai tyrimai rodo, kad 2006-2007 m. dėl neigiamo transporto kamščių poveikio, Vilniuje buvo patirta 10,89 milijardai litų nuostolių. Spūstyse per šį laikotarpį prarasta 6,28 milijardai litų, t.y. 3,7 karto viršyti 2006 ir 2007 metų Vilniaus biudžetai. Tai sudarė 9 proc. Vilniuje sukurto 68,7 milijardų BVP, kai tuo metu ES šis rodiklis siekia 1 proc. BVP. Nors 2008-2010 m. Vilniaus miesto susisiekimo sistema buvo tobulinama, tačiau situacija realiai nepagerėjo.

Pasak VGTU prof. Jurgio Vanago, greitojo viešojo transporto sistemos (metropoliteno) poreikį Vilniuje diktuoja ne vien miesto, bet ir viso krašto teritorinio planavimo aktualijos, jų tarptautinis kontekstas. Be jos sostinė prarastų planuojamą vaidmenį Baltijos jūros regiono miestų tinkle. Kaip teigia VGTU docentas Andrius Jaržemskis, Europoje metro statomas miestuose, kuriuose gyventojų skaičius siekia nuo 200 tūkst. iki 1 mln. 150 tūkst. Metro padeda spręsti intensyvaus eismo mieste problemą – mažinamos spūstys, tarša ir triukšmas. JAV metro tiesiamas į plėtojamus priemiesčius, siekiant pagyvinti jų plėtrą. Didelė metro įtaka ir vietos ekonomikai: netoli metro stočių esančio nekilnojamojo turto kainos išauga 30-50 proc. palyginti su kitomis vietovėmis, taip pat sukuriamos naujos darbo vietos. Dar 2009 m. vasario 21 d. Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius kreipėsi į Susisiekimo, Aplinkos, Ūkio ir Finansų ministerijas, kad būtų išnagrinėta „Metro sąjūdžio“ ir grupės Seimo narių bei visuomenės atstovų kreipimasis dėl Vilniaus miesto transporto problemų sprendimo, vystant naujas visuomeninio transporto rūšis ir pateikimo Strateginio planavimo komitetui pasiūlymų dėl Vilniaus miesto transporto sistemos tobulinimo pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Seimo nario Kęstučio Masiulio teigimu, konservatoriai savo partijos programoje numatę siekti metro sistemos sukūrimo. Šiuo klausimu bus inicijuota diskusija ir Seime.

Vienas svarbiausių viešojo transporto planavimo dokumentų jau pradėtas rengti. Pasak Vilniaus miesto mero pavaduotojo Romo Adomavičiaus, 2011 m. vasario 14 d. ūkio subjektų grupė pasirašė sutartį su Vilniaus m. savivaldybe dėl viešojo transporto planavimo dokumento, kuris įvertins, kaip turi būti plėtojamas viešasis transportas, ir kokios elektrinės viešojo transporto rūšies – metro ar tramvajaus – sostinei reikia. Išvados bus pateiktos svarstyti ir politikams, ir plačiajai visuomenei. Esant bendram sutarimui, metropoliteno sistemos diegimą bus siūloma paskelbti valstybei svarbiu ekonominiu objektu.

Šio dokumento vieno iš rengėjų, SĮ „Vilniaus planas“ vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio teigimu, Vilniaus miesto transporto specialiojo plano ruošėjai jau gegužę pateiks miesto visuomenei ir būsimai Tarybai keletą pasiūlymų, kaip iš esmės pagerinti viešojo transporto būklę. Tarp pasiūlymų bus ir metropoliteno statybos klausimas. Ką pasirinks miesto visuomenė ir jai atstovaujanti valdžia, parodys ateitis.

Metropoliteno specialistai pabrėžia, kad didžiausios problemos diegti metropoliteną yra vis dėlto ne ekonominės, bet psichologinės. Todėl didelis dėmesys turėtų būti skiriamas visuomenės bei politikų edukacijai, siekiant paneigti jau kelis dešimtmečius žmonių ir valdžios sąmonėje įsišaknijusius mitus, kad metro galima statyti mieste, kur yra 1 mln. gyventojų (daugiau nei 20-yje Europos miestų, mažesnių už Vilnių, metro sėkmingai veikia) arba, kad metro galima statyti tik biudžeto lėšomis (daugelyje šalių tokie projektai sėkmingai įgyvendinami taikant viešojo ir privataus finansavimo (PPP) modelį). Pažangūs visuomeninio transporto plėtros projektai Lietuvoje bus įgyvendinti tik tada, kai bus pradėtas plačiai taikyti viešosios ir privačios partnerystės PPP (angl. Public Private Partnership) principas. Tam yra reikalinga stipri viešojo sektoriaus parama.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (36)