Japonijos patirtis vėjo energetikoje  (25)

VGTU viešėjęs profesorius Yukio Tamura iš Japonijos mokslininkams ir studentams pasakojo apie vėjo energetikos pliusus ir minusus, studijų galimybes Japonijoje.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pilnas interviu su profesoriumi pateikiamas žurnale „Gedimino universitetas“, kurį galima rasti čia. Mes publikavome pokalbio ištraukas, liečiančias konkrečiai vėjo energetikos problemas ir jų šalinimo būdus.

Gerbiamasis profesoriau, šiandien žinome, kad vėjo energija yra ekologiška, užtikrinanti nepriklausomybę nuo kitų tradicinių energijos tiekėjų (naftos, dujų ir t. t.). Deja, Lietuvoje girdime ir daug skeptikų, teigiančių, kad vėjo energija Lietuvai yra per brangi, per triukšminga, o didelė vibracija mažintų šalia gyvenančiųjų gyvenimo komfortą ir t. t. Kaip Jūs, kaip pasaulyje gerai žinomas vėjo energijos inžinerijos specialistas ir ekspertas, galėtumėte pakomentuoti Lietuvos situaciją?

Lietuvoje, vykstant aktyviai miestų plėtrai ir urbanizacijai, yra daugybė su vėjo energijos inžinerija susijusių klausimų, kuriuos būtina išspręsti.

Žinau, jog vėjo energija sulaukia daugybės prieštaringų vertinimų. Apytiksliai apskaičiuota vėjo energijos kilovatvalandės kaina Japonijoje yra 17 jenų (JPY). Ji yra brangesnė nei branduolinė energija (6 JPY), anglis arba suskystintos gamtinės dujos (6,5 JPY) ar nafta (10 JPY), tačiau ši situacija gali keistis, priklausomai nuo situacijos. Akivaizdu, jog artimiausiu metu iškastinio kuro kaina kils. Be to, jei CO2 išmetimas į aplinką bus įvertintas atitinkamomis išlaidomis, situacija vėlgi keisis. Atsižvelgiant į galimą iškastinio kuro trūkumą ateityje ir reikalavimą mažinti CO2 išmetimą saugant mūsų planetą, turėtų būti vystomos technologijos, naudojančios švarią ir atsinaujinančią energiją, pavyzdžiui, saulės, vėjo, vandens ir kitos. Būtent dabar ir yra pats tinkamiausias metas tyrinėti šias galimybes, mesti iššūkį ir ieškoti įvairių galimų alternatyvų.

Japonija užima labai mažą teritoriją. Maža teritorija reiškia gerokai didesnį žmonių ir gamtos gyvenimo trikdymą. Tai yra didžiulė problema Japonijoje. Vėjo energijos įrenginiai dažniausiai statomi pajūryje arba kalnuotose vietovėse, kuriose mažai gyventojų. Nepaisant to, ten dažnai gyvena kai kurios svarbios ar netgi nykstančios laukinių gyvūnų ir paukščių rūšys, todėl gamtos išsaugojimas visgi yra didelis visų mūsų rūpestis.

Bet kokiu atveju viskas turi savo gerąją ir blogąją puses. Turėtume siekti sumažinti esamos situacijos trūkumus, tad bet kokią taikomą technologiją reikėtų vertinti pagal bendrąjį balansą, atsižvelgiant į visas galimas alternatyvas.

Kokias socialines ir mokslo sritis apima vėjo energijos inžinerija?

Vėjo energijos inžinerija yra visuotinė ir daugiadalykė sritis, nagrinėjanti įvairias sąveikas vėjo principu pagrįstų konstrukcijų aplinkoje.

Vėjo energijos inžinerijos sąvoką geriausiai galiu paaiškinti cituodamas Jack E. Cermak: „Racionalus vėjo žemutiniame atmosferos sluoksnyje ir žmogaus darbų ant žemės paviršiaus sąveikos traktavimas.“ Vėjo energijos inžinerija yra skirstoma į dvi sritis: vėjo energetikos inžineriją ir aplinkosauginę vėjo energijos inžineriją. Abi šios mokslo sritys sprendžia daug klausimų: tiriami ir stebimi vėjo parametrai ir klimatas, vėjo poveikis, vėjo elgsena ir poveikis konstrukcijoms, vėjo sukelta dinaminė pastatų ir konstrukcijų apkrova, vėjui atsparių pastatų ir konstrukcijų projektavimo metodai, vėjo audrų sukelti socialiniai ir ekonominiai padariniai, vėjo sukeltų nelaimių grėsmės mažinimas, natūralus ir skersinis vėdinimas pastatuose ir miesto zonose, sprendžiamos vėjo keliamos aplinkosauginės problemos, oro kokybės pastatuose ir miesto zonose klausimai, atliekamas fizinis ir matematinis modeliavimas ir t. t.

Vienas iš ryškiausių Japonijos pramonės bruožų – realus mokslinių tyrimų rezultatų įgyvendinimas praktikoje. Įdomu, kokius praktinius inžinerinius sprendimus įgyvendino Jūsų vadovaujamas mokslinių tyrimų centras?

Plėtojant statybų pramonę, mes visuomet vertiname bendradarbiavimą su centrine ir vietine valdžia bei privačiu sektoriumi. Kartu vadovaujame daugybei jungtinių projektų. Inžinerijos srityje be galo svarbi ne tik ekonominė parama moksliniams tyrimams, bet ir žinojimas, kad visuomenei reikia tokių tyrimų.

Be to, TPU Vėjo energijos inžinerijos tyrimų centro nariai aktyviai dalyvauja vertinant atsparumą vėjo apkrovai ir aplinkos poveikį projektuojant daugelį svarbių aukštų pastatų ir konstrukcijų Japonijoje, pavyzdžiui, Tokijo „Dangaus medį“, kuris bus aukščiausias (634 m) savarankiškas plieno bokštas pasaulyje, Tokijo tarptautinį oro uostą, Naujojo Tokijo tarptautinį oro uostą, kai kuriuos Pasaulio futbolo čempionato stadionus, Tokijo žirgų lenktynių stadioną ir t. t.

Mes taip pat prisidedame prie vėjui atsparaus ir aplinkai nekenksmingo projektavimo vietinių ir tarptautinių kodų, standartų, instrukcijų ir vertinimų kūrimo, pavyzdžiui, ISO 4354:2009 „Vėjo poveikis konstrukcijoms“, ISO 10137:2007 „Patvarių pastatų ir pėsčiųjų takų antivibracinės savybės – konstrukcijų projektavimo pagrindas“, Japonijos teisės norminių aktų kūrimo, Rekomendacijų dėl pastatų apkrovos (2004), Oro vėdinimo vertinimo sistema Honkonge ir t. t. Šiuose standartuose atsispindi naujausi mūsų tyrimų rezultatai.

Esate Tarptautinės vėjo energetikos asociacijos prezidentas, vadovaujate ir kitoms tarptautinėms organizacijoms. Kokios šios asociacijos funkcijos?

Vienas svarbiausių šios asociacijos vaidmenų – sumažinti vėjo sukeltas stichines nelaimes pasaulyje. Statistikai informuoja, jog stiprūs vėjai yra svarbiausia pasaulyje dėl stichinių nelaimių patiriamų ekonominių nuostolių priežastis, keliama hipotezė, jog globalinis atšilimas dar paaštrins šią situaciją ir padidins vėjo sukeltų nelaimių skaičių.

Tarptautinė vėjo sukeltų nelaimių grėsmės mažinimo grupė (IG-WRDRR) oficialiai pradėjo veikti UN/ISDR sistemoje 2009 m. birželio mėn. Ženevoje, Šveicarijoje, globojant IAWE ir kitoms susijusioms organizacijoms. Mūsų grupė siekia sukurti glaudžius ryšius tarp įvairių bendruomenių ir jas koordinuoti kaip institucija, įgaliota dirbti su tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip Jungtinių tautų institucijos ir nevyriausybinės organizacijos, kurios įpareigotos būti jungtimi tarp politikos formuotojų ir organizacijų, atsakingų už stichinių nelaimių grėsmės mažinimą vietinės bendruomenės lygmenyje. Aš esu ir Tarptautinės vėjo sukeltų nelaimių grėsmės mažinimo grupės pirmininkas.

Mūsų universiteto emblemoje užrašyti tokie žodžiai: „Siek išminties.“ Kas Jums yra gyvenimo išmintis?

Jau beveik keturis dešimtmečius be poilsio dirbu vėjo energijos inžinerijos ir konstrukcijų inžinerijos srities tyrimuose ir švietime, tačiau darau nemažai klaidų. Kai atsisuku ir pažvelgiu į savo nuveiktus darbus, suprantu, jog žmogus nėra tobulas, bet gali pasiekti tikslą, žvelgdamas į viską objektyviai ir nepasiduodamas. Negalėčiau nieko pasakyti apie gyvenimišką išmintį, bet tikrai galiu pasakyti, jog atlikto darbo kokybė yra proporcinga mūsų pastangoms ir sugaištam laikui siekiant tikslų. Jauniesiems mokslininkams ir studentams norėčiau pabrėžti, kad pagrindinė motyvacija besimokant ar atliekant mokslinius tyrimus turėtų būti meilė tikslui.

Pavyzdžiui, TPU WERK yra atliekami trys pagrindiniai moksliniai tyrimai: „Vėjo sukeltų stichinių nelaimių mažinimas“, „Oro tarša ir jo įvertinimo sistema“ ir „Natūralaus / skersinio vėdinimo projektavimo metodai“. Projekto „Vėjo sukeltų stichinių nelaimių mažinimas“ motyvacija turėtų būti meilė žmonijai, projekto „Oro tarša ir jo įvertinimo sistema“ – meilė žemės atmosferos aplinkai, o trečiojo projekto „Natūralaus / skersinio vėdinimo projektavimo metodai“ atveju – meilė natūraliems ištekliams. Jei pajusite stiprų meilės jausmą savo mokslinio tyrimo tikslui – turėsite užsibrėžę aukščiausio lygio siekius, kuriems pasiekti jausite didžiulį poreikį, tada natūraliai rasite geriausią idėją ar sprendimą.

Kokiais projektais ypač didžiuojatės? Kokie Jūsų darbai pareikalavo daugiausiai jėgų?

Visos temos ar projektai, kuriuos vykdžiau praeityje, man buvo be galo svarbūs. Aš tikiu, jog jie buvo ir bus naudingi visuomenei. Mano moto yra stengtis gerai atlikti tai, ką darau dabar. Tad mano patys svarbiausias siekis šiuo metu – nukreipti pasaulinę COE programą „Naujos mokymo ir tyrimų ribos vėjo energijos inžinerijoje“ sėkminga linkme. Kaip IG-WRDRR pirmininkas, siekiu apsaugoti žmonių gyvybes ir jų nuosavybę nuo ekstremalaus vėjo sukeltų grėsmių bei pabaigti pradėtą darbą Tarptautinės vėjo energetikos asociacijoje užtikrinant visuomenės saugumą.

Pastarųjų metų įvykiai mums primena apie augančią destrukcinę gamtos jėgą. 2008 metais ciklonas Nargis stipriai smūgiavo Mianmarą, nusinešdamas 138 366 žmonių gyvybes ir pridarydamas daugybę ekonominių nuostolių. Šie įvykiai primena ir kitas neseniai įvykusias stichines nelaimes: 2007-ųjų metų ciklonas Sidras Bangladeše, dėl kurio žuvo 4 234 žmonės, 2005-aisiais Jungtinėse Amerikos Valstijose siautėjęs uraganas Katrina, nusinešęs 2 541 žmogaus gyvybę ir pridaręs ekonominės žalos už šimtus bilijonų JAV dolerių.

Norėčiau jums pacituoti keletą įdomių posakių: „Praeitis yra istorija. Ateitis yra nežinomybė. Ši akimirka yra dabartis. Todėl ji ir vadinama dovana“ (anglų k. žodžių žaismas, žodis „present“ reiškia „dabartis“ ir „dovana“). Norėdamas posakį „ateitis yra nežinomybė“ pakeisti posakiu „ateitis yra dovana mūsų vaikams“, visas savo jėgas ir darbus skiriu vėjo sukeltų nelaimių grėsmės mažinimo projektams ir tyrimams.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: bernardinai.lt
bernardinai.lt
Autoriai: Edita Jučiūtė
(0)
(0)
(0)

Komentarai (25)