Jonas Gylys. Pasirinkta naujosios Visagino AE technologija – itin saugi  (31)

Įsibėgėjant naujosios Visagino atominės elektrinės statybos projektui, atsiranda vis daugiau įvairių „geradarių“ (tarp jų – ir „Rosatom“ atstovai), be galo „susirūpinusių“ Lietuvos žmonėmis ir skubančių jiems „paaiškinti“, kokį pasenusį ir nesaugų branduolinį reaktorių pasirinko mūsų šalis. Propagandai, kurios pagrindinis tikslas – klaidinti, sukelti abejones bei nuteikti Lietuvos žmones prieš Visagino AE projektą, tinka visos priemonės.

Neseniai „Rosatom“ atstovai, surengę Lietuvos sostinėje savo atominės elektrinės pristatymą, nepasikuklino prikalbėti labai daug netiesos apie Lietuvos pasirinkto strateginio investuotojo „Hitachi“ gaminamą pažangiojo verdančio vandens reaktorių (ABWR)

Bet kas daugiau susipažinęs su branduoline energetika žino, kad iš tikrųjų ABWR reaktoriaus sauga yra viena geriausių tarp šiuo metu eksploatuojamų ir statomų reaktorių. ABWR techniniai duomenys ir eksploatavimo patirtis įgalina juos priskirti trečiosios ar net „trečiosios plius“ kartos reaktoriams.

Aš net neabejoju, kad vienas iš didžiausių prioritetų Lietuvai bei jos regioninio Visagino atominės elektrinės projekto partneriams yra reaktoriaus sauga. Tai patvirtina ir tas faktas, kad Visagino AE projektą palaiko Europos Sąjungos institucijos, o jo aukštą parengimo lygį pripažįsta tarptautinės organizacijos (tarp jų – TATENA).

Pasaulyje naudojama technologija 

ABWR reaktorius yra sukurtas pagal patobulintus ankstesnius Europos šalių, Japonijos ir JAV verdančiojo vandens reaktorių projektus, atsižvelgiant į ilgametę šių reaktorių eksploatavimo patirtį bei panaudojant geriausias jų savybes. Gal kai kam ir sunku su tuo sutikti, tačiau tenka pripažinti, kad atominės elektrinės su ABWR reaktoriais šiuo metu yra vienintelė praktikoje išbandyta tokio saugos lygio technologija. Be to, pažangusis ABWR reaktorius skiriasi nuo senųjų verdančiojo vandens reaktorių (BWR) ne tik pagerinta sauga, bet ir paprastesne konstrukcija, lengvesniu valdymu ir didesniu ekonomiškumu.

„Rosatom“ atstovas (švelniai pasakius) klydo teigdamas, kad verdančio vandens reaktoriai BWR niekur nebenaudojami. Šiuo metų jie yra antroje vietoje pagal naudojimą po suslėgto vandens reaktorių PWR. Jie užima 21 proc. rinkos pagal galią. Trečioje vietoje likę sunkiojo vandens reaktoriai teužima 6 proc. rinkos. 

Šiuo metu be 4 Japonijos atominėse elektrinėse jau veikiančių ABWR reaktorių, yra statomi dar 2 tokie reaktoriai Japonijoje ir 2 Taivane. Penktasis bus statomas Lietuvoje. Verdančiojo vandens reaktorius pasaulio energetikos rinkai be „Hitachi“ taip pat tiekia arba tiekė jų gamybos pradininkė JAV „General Electric“, Siemens (Vokietija), ABB-Atom (Šveicarija/Švedija), Tochiba (Japonija) ir kt.

BWR reaktorių pliusas tas, kad jie iš karto buvo kuriami ne kariniams tikslams (kaip PWR ir Rusijos RBMK reaktoriai), o taikiai energetikai. Būtent todėl BWR pasižymi pačiame jų veikime užkoduotu vidinės saugos principu, kuris užkerta kelią nevaldomoms situacijoms, susijusioms su nekontroliuojamu galios augimu.

Esminiai ABWR technologijos patobulinimai 

Šiuolaikiniuose ABWR reaktoriuose yra įrengtos net trys nepriklausomos ir dubliuojančios saugos sistemos. Skirtingai negu BWR reaktoriuose, minėtos sistemos yra visiškai mechaniškai ir fiziškai atskirtos. Jos patalpintos skirtingose patalpose, prijungtos prie atskirų dubliuotų energijos šaltinių. Sutrikus netgi dviem saugos sistemoms, trečioji pilnai užtikrins reaktoriaus stabdymą ir aušinimą. 

Papildomai įrengta aktyviosios zonos izoliavimo aušinimo sistema (RCIC), kuriai veikti naudojamas sustabdyto reaktoriaus generuojamas garas, ir kuri aušina aktyviąją zoną visiškai nepriklausomai nuo kitų išorinių ar vidinių energijos šaltinių veikimo. Kitaip sakant, ši sistema aušins sustabdytą reaktorių, net jeigu dings išorinis energijos tiekimas, ir, jeigu suges atsarginiai elektros generatoriai (dyzeliai, akumuliatoriai ir kt.).

„Hitachi“ pažangiuose ABWR reaktoriuose, kuriuose jau buvo 3 avariniai dyzeliniai generatoriai, įdiegė dar vieną papildomą sistemą – dujų turbiną, skirtą elektros energijos generavimui ir apsaugai nuo visiško elektros energijos tiekimo praradimo bei elektros energijos tiekimui svarbioms (bet saugai nekritiškoms) sistemoms išorinio elektros tiekimo praradimo atveju. 

Atsisakyta išorinių recirkuliacijos siurblių ir vamzdynų bei sumontuoti tik vidiniai recirkuliacijos siurbliai – tokiu būdu iki minimumo sumažėjo avarijos, kurios metu galėtų būti prarandamas šilumnešis, reikalingas reaktoriaus aušinimui, tikimybė. 

Pažangiuosiuose ABWR reaktoriuose įrengtos keturios atskiros nepriklausomos dubliuotos saugos sistemų loginės ir valdymo grandinės, valdymo strypų judesio mechanizmai aprūpinti tikslaus pozicionavimo sistema. Tai leidžia tiksliau keisti reaktoriaus galią paleidimo, stabdymo, galios keitimo metu. 

Svarbu tai, kad reaktoriaus korpusas pagamintas iš mažaanglio plieno, vidinė korpuso dalis, siekiant padidinti atsparumą korozijai, padengta korozijai atsparaus plieno sluoksniu. Toks korpusas atsparesnis iš reaktoriaus aktyviosios zonos sklindančios spinduliuotės poveikiui, yra ilgaamžiškesnis. Be to, didžioji korpuso dalis (beveik 1000 tonų masės) iškalta iš vientiso ruošinio, todėl korpusas turi mažiau suvirinimo siūlių, mažiau atvamzdžių, žemiau aktyviosios zonos nėra nė vienos angos, kurios skersmuo būtų didesnis negu 5 cm. Visa tai padidina korpuso integralumą ir sumažina aktyviąją zoną aušinančio šilumnešio praradimo galimybę. 

Nors Lietuvoje niekada nebus tokios galios žemės drebėjimų ir jos nepasieks milžiniškos cunamio bangos, kaip kad ta, kuri užliejo Fukušimą, tačiau visiems bus daug ramiau, žinant, kad ABWR reaktorių atsparumas seisminiam aktyvumui taip pat sustiprintas iki maksimumo. Apsauginis reaktoriaus kevalas su reaktoriaus korpusu sudaro vientisą integruotą, žemės drebėjimams atsparią konstrukciją, po reaktoriaus korpusu įrengtas ypač storas bazaltu sustiprintas gelžbetoninis pagrindas, įgalinantis sugaudyti ir sulaikyti lydalą, prasiskverbusį pro reaktoriaus korpusą mažai tikėtinų ypač sunkių avarijų atveju.

Labai svarbu ir tai, kad ABWR reaktoriaus saugos sistemos yra visiškai kompiuterizuotos, todėl yra paprastesnis ir patikimesnis eksploatacinio personalo darbas, reaktoriaus valdymas, eliminuojama „žmogiškojo faktoriaus“ klaidos tikimybė.

ABWR reaktorių techniniai parametrai bei jau esanti eksploatacijos patirtis tik dar kartą įrodo, kad ši technologija yra pažangi ir saugi ir tai, ko gero, yra būtent tai, kas kažkam labai nepatinka.

Įdomu tai, kad „Rosatom“ atstovai, peikdami ABWR reaktorių, nejučia pamini ir vieną tokio peikimo priežastį „...jie (ABWR reaktoriai) yra labai pigūs“. Reiškia, Visagino AE, kurioje sumontuotas ABWR reaktorius, gamins pigesnę elektrą negu naujosios, šalia Lietuvos sienų statomos atominės elektrinės. Kas tokių atveju išloš, turbūt, klausti neverta.

Kauno technologijos universiteto
Energetikos technologijų instituto
direktorius prof. Jonas Gylys

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Jonas Gylys

(0)
(0)
(0)

Komentarai (31)