Geologijos tarnyba: dėl skalūnų dujų sulaukėme susidomėjimo ir iš Australijos  (0)

Šių metų pavasarį Lietuvos geologijos tarnyba planuoja paskelbti skalūnų dujų žvalgybos konkursą. Tačiau jau dabar tarnyba sulaukia bendrovių susidomėjimo, tarp jų minima Lietuvoje lankęsi JAV „Chevron“ atstovai, svečiai iš Australijos ir kitų valstybių įmonės.

„Vyriausybėje buvo priimtas sprendimas, kad Geologijos tarnyba turi pradėti konkursą ir šį pavasarį jį turėtų paskelbti, nes eina kalba apie 1,7 tūkst. km² žvalgybos licencijai (gauti Pietvakarių Lietuvoje – aut. past.). Kompanija žvalgytų tą teritoriją ir įvertintų, kiek yra perspektyvu, kiek ten gali būti skalūninių dujų ir ar tai komerciškai patrauklu. Jie prisiima riziką – jeigu suranda, jie gauna ir naudą, jeigu nieko nesuranda arba yra ypatingai sudėtinga išgauti dujas, tada jie prisiima riziką: arba pradeda gavybą, arba nepradeda ir visas sąnaudas taip pat prisiima“, – sako ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis.

Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius pasakoja, kad nors konkursas dar nėra prasidėjęs, tarnyba jau sulaukia susidomėjimo.

„Susidomėjimas iš tikro yra, bet prieš kiekvieną tokį žingsnį būna susidomėjimas, kiek jis bus pagrįstas ir kiek jis realizuosis parodys tiktai konkursas, – sako jis. – Šiuo metu mes tikrai esame sulaukę įvairių: tiek Europos, tiek JAV kompanijų dėmesio konkurso tema ir tais potencialiais ištekliais ir tikimės, kad tame konkurse jos ir sudalyvaus.“

Paklaustas, ar tarp besidominčiųjų yra antroji pagal dydį energetikos kompanija JAV ir trečia pasaulyje „Chevron“, kurios atstovai pernai aptarė galimybes išgauti Lietuvoje skalūnines dujas ir buvo susitikę su premjeru Andriumi Kubiliumi, J. Mockevičius teigė, jog jų susidomėjimo sulaukta.

„Be abejo, tai yra didelė kompanija, ji turi licencijas ir dirba Lenkijoje, taip jie lankėsi, jų ketinimai atrodo nepasikeitę ir galimai jie dalyvaus. Tai yra atviras, viešas, tarptautinis konkursas. Mes kviečiame visus, esame sulaukę svečių iš dar tolimesnių kontinentų, net iš Australijos“, – sakė jis.

Paskelbus konkursą, bendrovėms bus leista pateikti paraiškas keturis mėnesius, tada du mėnesius vyks paraiškų vertinimas ir pateikimas Vyriausybei.

„Realiai apie laimėtojo paskelbimą mes galime galvoti rudenį, o apie sutarties pasirašymą su laimėtoju, jeigu bus sutarta dėl visų sąlygų ir įgyvendinti visi reikalavimai kažkur lapkričio – gruodžio mėnesį“, – dėsto J. Mockevičius.

Naftos ir dujų gavybos licencijas turinčios bendrovės ruošiasi žvalgybai

Lietuvoje jau veikiančios bendrovės, kurios turi licencijas tam tikruose plotuose ieškoti naftos ir dujų išteklių, be konkurso gali pradėti žvalgytuves, nes tai leidžia teisės aktai.

„Pas mus sistema yra pakankamai liberali, – kalbėdamas apie tai, kokiai gavybai yra išduodamos licencijos sako D. Matulionis. – Duodama licencija angliavandenilių žvalgybai su automatine teise išgauti bet kokius išteklius, tai gali būti nafta, gamtinės dujos, skalūninės dujos, skalūninė nafta, bet kokio tipo angliavandeniliai.“

Geologijos tarnybos duomenimis, bendrovės turinčios tokias licencijas yra „Minijos nafta“, „Geo nafta“, „Manifoldas“, „LL Investicijos“.

„Jos turi visišką teisę ir mes jas ir skatintume vykdyti skalūninių dujų paiešką ir žvalgybą“, – sako J. Mockevičius ir pabrėžia, kad kai kurios tokį norą jau yra pareiškusios ir atlieka smulkius paruošiamuosius darbus.

Tai patvirtina ir D. Matulionis: „Potencialiai turtinga teritorija skalūninėmis dujomis yra visa Vakarinė Lietuva, bet dabar didžioji dalis tų telkinių jau yra naudojami „Minijos Naftos“, „Geo Naftos“, „LOTOS“. Tie, kurie turi galiojančias licencijas, turi teisę ir šiandien pradėti skalūninių dujų žvalgybą. Todėl jeigu „LOTOS“, „Minijos nafta“ ar kas nors kitas šalia to konkurso pradėtų žvalgybą, tuo geriau, mes galėtume tiksliau žinoti, kiek tai perspektyvu.“

Skalūninių dujų skirtumai palyginti su nafta

Skalūninės dujos, kaip ir gamtinės dujos, prieš pateikiant vartotojui turi būti valomos, tačiau pagrindinis jų skirtumas nuo naftos ar dujų išteklių yra tas, kaip jos kaupiasi.

Jei nafta ar dujos kaupiasi tarsi rezervuaruose, į kuriuos nutęsus gręžinius jas galima, pasak J. Mockevičiaus, paprastai išgauti, o skalūninės dujos „lašeliais ar mikro lašeliais yra paplitusios labai dideliame plote“, todėl jas išgauti brangiai kainuoja.

„Tik turint rimtus, didelius kiekius gali tikėtis ekonominio efekto, – sako jis. – Geologinės prielaidos, mūsų supratimu, tokiam efektui (Lietuvoje – aut. past.) yra, bet čia kaip ir visoje gavyboje yra daug rizikų, ne tik geologinė, bet ir ekonominė, kaip veiks rinka, kokios bus kainos, politinė, kokie bus mokesčiai, kaip bus išduodami leidimai, ir socialinė rizika, ką mes matome Bulgarijoje, kai kyla protestai.“

J. Mockevičiaus manymu, skalūninių dujų atveju nebus taip, kad „moku, žinau, pragręžiau ir fakelas užsidegė“, bet reikės įdėti daug darbo, pinigų ir kantrybės.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Erika Fuks

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)

Susijusios žymos: