Skalūnų dujos Lietuvoje jau priklauso naftininkams?  (17)

Būtent tose vietose, kur dabar išgaunama lietuviška nafta, ir slypi didžiuliai skalūnų ištekliai, tad teisė juos žvalgyti, o vėliau ir išgauti dujas priklauso licencijas turinčioms naftos bendrovėms, pirmadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.

Tai "Lietuvos rytui" patvirtino Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas. "Naftos bendrovės turi licencijas žvalgyti ir išgauti angliavandenilius. Teisės aktuose nepaaiškinta, kokius. Tiek nafta, tiek skalūnų dujos ir yra angliavandeniliai. Todėl be šių įmonių žinios dujų žvalgyba tuose plotuose neįmanoma, ką ir kalbėti apie gavybą", - tvirtino J.Satkūnas.

Jeigu kas nors mėgintų kėsintis į šias teises, verslininkai, pasak pašnekovo, lengvai laimėtų bylą. "Naujoms dujų žvalgybos įmonėms tektų ieškoti būdų, kaip pradėti darbus Lietuvoje. Nebent jos dirbtų kartu su naftos gavėjais", - minėjo Geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas.

Specialistų teigimu, didžiausi skalūnų dujų klodai slypi Vakarų Lietuvoje. Būtent ten, kur šiuo metu veikia naftos gavėjai. Mūsų šalyje naftą išgauna kelios bendrovės. Didžiausia jų - Lenkijos koncerno "Lotos" valdoma "Geonafta", kuri turi 100 proc. "Genčių naftos" ir po 50 proc. "Manifoldo" bei "Minijos naftos" akcijų. Visos šios bendrovės žvalgo ir išgauna naftą Vakarų Lietuvoje.

"Minijos naftos" vadovas Thomas Haseltonas patvirtino, kad naftos gavybos licencija suteikia teisę ieškoti ir skalūnų dujų. Todėl bendrovės specialistai Vakarų Lietuvoje jau atliko kai kuriuos žvalgybos darbus. Pasak jo, sprendimai bus priimami, kai paaiškės, ar giliai yra skalūnai, ar juose yra pakankamai dujų.

Geologijos tarnyba yra sulaukusi amerikiečių vizito: bandinių pavyzdžių yra paėmusi JAV kompanija „Chevron“. Tačiau skalūnų dujų šalininkams dar teks įveikti nemažai kliūčių. Viena jų – Europoje augančios abejonės, ar šių dujų išgavimas nekenksmingas požeminiams vandenims.

Dėl to Prancūzijos parlamentas yra uždraudęs skalūninių dujų išgavimą vadinamuoju amerikiniu būdu tol, kol bus įrodyta, jog tai nekenksminga. „Tačiau kitokio būdo nei amerikinis nėra. Juk tiktai JAV šiuo metu išgaunamos skalūninės dujos“, – paaiškino J. Satkūnas.

Priminsime, jog nauja naudingųjų iškasenų gavybos technologija leido pasiekti gilesniuose Žemės kloduose (maždaug 1-2 km gylyje) esančias gamtines dujas, kurios nėra susikaupusios telkiniuose, o išsisklaidžiusios uolienų porose. Taip pat pavyko sumažinant išgavimo savikainą tiek, kad ji tapo komerciškai atsiperkančia.

Viena iš skalūnų dujų gavybos technologijos komponenčių – vadinamasis horizontalusis gręžimas, kuomet gręžinys tam tikrame gylyje yra nukreipiamas beveik horizontalia kryptimi, taip aprėpiant gerokai didesnį gelmių plotą vienu gręžiniu. Kita technologijos komponentė - palyginti neseniai JAV išrasta naujas naujas procesas, pavadintas hidrauliniu skaldymu (angl. hydraulic fracturing).

Pats dujų gavybos procesas susideda iš kelių etapų.

Išgręžus gręžinį ir aptikus tinkamą uolienų tipą, vamzdžiu į gelmes yra nuleidžiami nedideli sprogstamieji užtaisai, kurie sutrupina skalūnus, juose maždaug šimto metrų spinduliu aplink gręžinį sukurdami daug mikroįtrūkimų, kuriuose ima kauptis gamtinės dujos.

Tuomet į uolienas labai dideliu spaudimu yra pumpuojamas specialus skystas mišinys, sudarytas iš smėlio, vandens ir specialių cheminių priedų. Šis mišinys išplečia uolienų įtrūkimus, o smėlio grūdeliai išlaiko juos atvirus.

Nustojus pumpuoti skystį, slėgio skirtumo veikiamas, į paviršių ima veržtis hidrauliniam skaldymu naudotas skystis (kartu su jame ištirpusiomis druskomis, įvairiais metalais), kuris yra valomas ir pakartotinai panaudojamas, taip pat ir skalūnų dujos, kurios yra atskiriamos ir nukreipiamos į talpyklas.

Dujų gavybos procese naudojamo skysčio sudėtis laikoma komercine paslaptimi, tačiau teigiama, kad didžiąją jo dalį sudaro vanduo – maždaug 98,5 procento, 1 procentas smėlio ir 0,5 procento specialių cheminių medžiagų, tokių kaip natrio hidroksidas, propileno glikolis ir benzenas.

J. Satkūno žiniomis, skalūninės dujos JAV glūdi 500 metrų gylyje, o Lietuvoje – 2 kilometrų, Lenkijoje – 4. „Argi įmanoma kam nors pakenkti tokiame gylyje? Žinoma, galima gąsdinti visuomenę kuo tik nori“, – kalbėjo geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas. Todėl Lietuvos specialistai įsitikinę, kad Lietuva galėtų perimti amerikiečių patirtį išgaunant skalūnų dujas arba prisivilioti investuotojų iš JAV.

Lenkijos apžvalgininkai spėja, kad skalūnų dujų išgavimas labiausiai gąsdina Rusiją, kuri dėl to prarastų galimybes diktuoti gamtinių dujų kainas ES šalims. Varšuvos žiniasklaida įtaria, jog Prancūzijos bei Vokietijos žaliųjų protestus dėl skalūnų dujų kursto ir slapta apmoka Rusijos dujininkai. Be to, manoma, kad lobistus Paryžiuje remia ir Prancūzijos atominės energijos verslininkai, nesuinteresuoti pigesniu kuru.

Abejonių dėl skalūnų dujų išgavimo pasėjo JAV mokslininkų iš Duke’o universiteto pranešimas, jog geriamajame vandenyje netoli dujų gręžinių buvo nustatytas keliasdešimt kartų normą viršijantis metano kiekis.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(5)
(0)
(1)

Komentarai (17)