Metai po katastrofos: Fukušimos atominė jėgainė išlieka grėsme  (0)

Praėjus beveik metams po Japoniją sudrebinusio galingo žemės drebėjimo ir vėliau užklupusio milžiniško cunamio, sukėlusio branduolinę krizę, susipynusios metalo sijos vis dar kyšo iš Fukušimos Daijiči atominės jėgainės reaktorių, it klaikūs paminklai primindami baisiausią kada nors šalį ištikusią branduolinę katastrofą, rašo CNN.

Praėjusį gruodį Japonija pasauliui paskelbė, kad šalies šiaurėje esančios atominės elektrinės reaktoriai „pasiekė šaltojo uždarymo būklę, o avarija dabar yra kontroliuojama“. Tai turėtų reikšti, kad jėgainės reaktoriai nebekelia jokio tiesioginio pavojaus.

Tačiau buvęs vyresnysis Jungtinių Valstijų branduolinių jėgainių specialistas Michaelis Friedlanderis CNN sakė, kad šiuo atveju žodžiai „šaltojo uždarymo būklė“ yra „visiškai netinkami“ situacijai Fukušimos atominėje jėgainėje apibūdinti.

„Reaktoriai pasiekė „šaltojo uždarymo būklę“ žvelgiant per branduolinę ir energijos prizmę. Tikimybė, kad čia dar kada nors įvyks kitas sprogimas yra faktiškai nulinė, – kalbėjo specialistas. – Tačiau tai tėra pasekmė to, kad reaktoriai jau beveik metus yra išjungti.“

M.Friedlanderio teigimu, didžiausią pavojų šiandien reaktorių stabilumui iškeltų naujas žemės drebėjimas arba koks kitas išorinis veiksnys, kuris sukeltų radioaktyvų nuotėkį.

"Didžiausia reali grėsmė yra tai, kad gali trūkti vamzdis ir kad šimtai tūkstančių galonų radioktyvaus vandens atsidurtų po žeme ar net ištekėtų į vandenyną ar pan., – kalbėjo specialistas. – Tačiau masinės taršos tikimybė yra beveik nulinė“.

2011 metų kovo 11-ąją Japoniją sudrebinus 9 balų stiprumo žemės drebėjimui, sukėlusiam milžinišką cunamio bangą, žuvo daugiau nei 15 tūkst. žmonių. Cunamis užliejo ir Fukušimos Daijiči atominę elektrinę, kurios šeši reaktoriai, kaip ir visi kiti Japonijoje veikiantys 49 branduoliniai reaktoriai, yra pastatyti ant jūros kranto.

Trys iš šešių jėgainės reaktorių perkaito, nepaisant didžiulių pastangų aušinti juos jūros vandeniu. Per CNN žurnalisto apsilankymą Fukušimos branduolinėje jėgainėje, jos vadovas Takeshi Takahashi sakė, kad didžiausia rizika kyla tuomet, kai kas nors nutinka jėgainės reaktoriams.

„Šiandien reaktoriai nėra nei daugiau, nei mažiau stabilūs nei buvo praėjusių metų balandį, – kalbėjo M.Friedlanderis. – Jie iš esmės ir toliau yra priklausomi nuo aušinimo mechanizmo, bet nutikti gali bet kas. Gali įvykti kitas žemės drebėjimas ar cunamis.“

Nuo praėjusių metų katastrofos Japonijoje buvo užfiksuota beveik 700 pakartotinių, 5 balų ir net stipresnių žemės smūgių. Tokijo universiteto sausį išplatintame pranešime įspėjama, kad tikimybė, jog per ateinančius ketverius metus Tokijo prefektūroje smogs 7 balų ar stipresnis žemės drebėjimas, siekia 70 proc. Ši tikimybė padidėja iki 98 proc., laikotarpį išplėtus iki artimiausių 30-ies metų.

M.Friedlanderis įsitikinęs, kad pasaulis turėtų skirti daugiau dėmesio neišvengiamam radioaktyvių medžiagų plitimui. „Manau, kad priežastis, kodėl žmonės į tai nekreipia dėmesio, yra ta, kad radiacijos koncentracijos lygis yra labai žemas. Taigi net tuo atveju, jei žmogus ja užsikrėstų, rizika jam būtų labai maža. Tai tiesa, – kalbėjo ekspertas. – Tačiau ir vėl, kai milijonus žmonių ima veikti kad ir labai maži radiacijos kiekiai, tai neišvengiamai turės įtakos.“

Praėjusią savaitę netoli Fukušimos Daijiči jėgainės iš Ramiojo vandenyno sužvejotose žuvyse aptiktas padidėjęs radioaktyvių medžiagų kiekis. Tačiau, pasak Niujorko Stony Brook universiteto jūrų mokslų specialisto Nicholas Fisherio, nustatytas radiacijos lygis žemesnis nei tas, kuris keltų pavojų žmonių sveikatai.

Aut. teisės: 15min.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)

Susijusios žymos: