Visagino atominės elektrinės projekto vertė negali viršyti 17 mlrd. Lt arba 5 mlrd. eurų, Seimo ekonomikos komitetui principinius tikslus pristatė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Pasak jo, Lietuvos siekis turėti 34 % elektrinės akcijų reiškia šalies investiciją į projektą iki 6 mlrd. Lt, 30-50 % šių lėšų gali sudaryti nuosavas kapitalas, o likusias lėšas planuojama skolintis.

„Derybos dėl koncesijos sutarties eina į pabaigą“, – sakė ministras, tačiau pabrėžė, kad iki šiol jokių paskolų Lietuva neima, nes nėra galutinio investavimo sprendimo – turi būti sutarta iš esmės kokiomis sąlygomis investuojama.

Kokia yra „Hitachi“ paskaičiuota VAE projekto kaina, ministras neatskleidė.

„Šiuo metu vyksta projekto „pririšimas“ prie Lietuvos sąlygų“, – sakė ministras.

Ministerijos skaičiavimais, elektrinėje vykdomos gamybos sąnaudos sudarys po 7 – 10 ct už kilovatvalandę, tačiau dar 10- 15 ct už kilovatvalandę kainuos paskolų statyboms aptarnavimas. Numatoma, kad paskolos bus visiškai grąžintos iki 2038-ųjų.

Ministerijos skaičiavimais – VAE apsimoka

A. Sekmokas teigė, kad svarbiausi tikslai ruošiantis VAE statyboms yra projekto konkurencingumas ir tai, kad investicijos į jį atsipirktų.

Įvertinat galutinę elektros kainą vartotojams, skaičiuojama, kad elektrinei pradėjus veikti nuo 2020 iki 2026 m. laisvi pinigų srautai akcininkams bus mažiausi ir jie palaipsniui didės nuo 2026 m. ir reikšmingai išaugs nuo 2038 m., nes bus grąžintos pasiskolintos lėšos.

„Visagino AE pagamintos elektros savikaina bus žemesnė nei numatoma kaina elektros rinkoje“, – dėstoma ministerijos parengtame pristatyme.

Skaičiuojama, kad jei VAE nebūtų pastatyta ir „didelės paklausos metu elektrinės, naudojančios iškastinius išteklius, diktuotų kainas“, ji galėtų siekti apie 0,45 Lt už kilovatvalandę. Pigesnė būtų iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminama elektros energija: iš dujų gaminama elektros kaina galėtų siekti apie 0,28 Lt už kilovatvalandę, o iš vėjo energijos – 0,30 Lt už kilovatvalandę, tačiau dar pigiau kainuotų VAE planuojama gaminti energija – esą ją vis dar ekonomiškai apsimokėtų gaminti, jei kilovatvalandės kaina neviršytų 0,25 Lt už kilovatvalandę.

Be to, atsinaujinantys ištekliai, ministerijos nuomone, „yra brangesni ir gali pareikalauti valstybės paramos, jeigu rinkos kainos būtų žemesnės už gamybos sąnaudas“.

Jei žymiai pabrangtų, svarstytų ar tęsti

Ekonomikos komiteto posėdyje ministras sakė, kad projektui nebus leidžiama brangti daugiau, nei yra numatyta jo maksimali vertė, tai yra jo kaina negali būti didesnė, nei 17 mlrd. Lt.

„Mes įgyvendiname šitą projektą tam tikromis sąlygomis, tai nėra besąlyginis projektas. Jeigu rodikliai (gamybos sąnaudos – aut. past.) bus didesni nei 10 ct, tas projektas nebus įgyvendinamas, nes mes siekiame, kad projektas būtų valstybei naudingas. Jūs galite įvardinti, ar toks projektas su tokiais rodikliais yra Lietuvai naudingas ar ne. Jeigu jūs sakote, kad Lietuvai atominės nereikia netgi kaip pigios generacijos, tada mes, matyt, turėtume keisti Energetikos strategiją ir pasakyti: „atominės Lietuva nevysto iš principo“, nežiūrint, kokia ji pigi bebūtų. Mūsų nuostata yra ta, kad mes renkamės šitą šaltinį kaip pigiausią“, – sakė A. Sekmokas.

Pasak jo, jei, įgyvendinant projektą jo kaina dėl vienokių ar kitokių priežasčių kiltų, būtų svarstoma, ar reikia šio projekto atsisakyti.

„Tai yra principinė nuostata, kad mes turime eiti su gerais rodikliais, o ne su bet kokiais, tai susiję tiek šituos (gamybos – aut. past.), tiek kapitalo skolinimąsi“, – sakė ministras.

Pasak jo, šiuo metu yra pagrįsta 80 % „Hitachi“pasiūlytos VAE kainos, tačiau toliau siekiama bendrą kainą sumažinti.

Planuojama, kad VAE veiklą pradės 2020 metais.

Branduolinis kuras sudarys iki dešimtadalio elektros savikainos

Visagino atominės elektrinės gaminamos elektros savikainoje branduolinio kuro kaina sudarys mažiau nei dešimtadalį, sako elektrinės vadovas Rimantas Vaitkus.

Jo teigimu, jeigu branduolinio kuro kaina padidėtų dvigubai, tai numatomą savikainą – 7-10 centų – galėtų padidinti tik vienu centu, BNS informaciją skelbia lrytas.lt. Teigiama, kad Lietuva norėtų turėti atskirą sutartį dėl branduolinio kuro pirkimo, jog elektrinės savininkai turėtų galimybę patys pasirinkti gamintoją.

Komentarai (5)