E.piliečiai, vienykitės: Estija atveria savo skaitmenines sienas  (13)

Estija pakvietė žmones tapti e.gyventojais – žingsnis link pasaulio, kur asmens internetinė tapatybė tokia pat svarbi, kaip ir ne internetinė

Estija savo skaitmenines sienas atvėrė praeitą savaitę. Ši Rytų Europos valstybė pakvietė bet ką, bet kur, atsidaryti banko sąskaitą arba pradėti verslą. Iki šių galo bet kas, turintis interneto ryšį, galės savo finansinį gyvenimą gyventi Estijoje, visiškai ten fiziškai nebūdamas.

Toks e.gyvenimas yra žingsnis link pasaulio, kur asmens internetinė tapatybė tokia pat svarbi, kaip ir fizinė; kur duomenų buvimo vieta svarbesnė, nei dokumentų.

„Tai klasikinės tautinės valstybės hegemonijos irimo pradžia,“ sako Johnas Clippingeris, skaitmeninės tapatybės tyrėjas iš MIT. „Ji ims trupėti nuo pakraščių.“

Maxas Ischenko – Ukrainos verslininkas, valdantis darbų svetainę Djinni – idėjai pritaria. „Iš Ukrainos verslą vykdyti labai sudėtinga,“ sako jis. „Pavyzdžiui, negaliu naudotis Paypal Business mokėjimais, kadangi tai neprieinama.“

Svarbiausia, Estija siūlo firmoms įkelti koją į vieningą Europos Sąjungos rinką. Taavi Kotka, Estijos vyriausybės vyriausiasis informacijos pareigūnas, sako, kad jei iki 2025 jie planuoja turėti 10 milijonų e.gyventojų ne iš Estijos. Daugiau nei 4000 jau rengiasi tam.

Norint tapti Estijos e.gyventoju, teks ten nuvykti asmenybės patvirtinimui – ir pasienio policija paims pirštų atspaudus ir veido biometrijos duomenis. Bet Kotka sako, kad jie stengiasi įgyvendinti žmonių užsirašymą Estijos ambasadose. Estijai ambasados nebebus vien šalies fizinio buvimo praplėtimas kituose kraštuose, bet pasitarnaus ir skaitmeninio pasiekiamumo praplėtimui.

E.gyventojai neįgis pilietybės tradicine prasme – jie negalės gauti pasų ir vizų, ar balsuoti rinkimuose. Bet Kotka suvokia, kad, jei viskas klosis kaip suplanuota, naujųjų e.estų pulkai turės balsą bet kuriuose būsimuose sprendimuose, pavyzdžiui, dėl šalies mokesčių struktūros, ir gal dar dėl ko nors.

„Įsivaizduokite, kad dėl e.gyventojų atsiras 100 000 naujų kompanijų. Tai reiškia, kad daugiau kompanijų valdys e.gyventojai, nei fiziniai Estijos asmenys,“ sako Kotka. Tad būtų logiška, kad e.piliečiai turėtų savo balsą, jei, tarkime, valdžia norėtų pakeisti mokesčių įstatymus.

Estijoje jau yra pažangiausia pasaulyje elektroninio balsavimo sistema – anksčiau šį pavasarį balsus internetu pateikia estai, gyvenantys 98 skirtingose šalyse. Kotka sako, kad jie lengvai galėtų išplėsti sistemą, kad ši leistų e.gyventojams balsuoti bet kur pasaulyje.

Clippingeris mano, kad Estijos žingsnis sukurs rinką, kurioje šalys konkuruos dėl skaitmeninės pilietybės. Lankstesnės verslo pradėjimo taisyklės visame pasaulyje gali atverti duris takesnei gyvensenai – mūsų namai gali būti vienoje šalyje, tuo tarpu darbas ir banko sąskaita – kitoje. Tam tikra prasme tai jau vyksta, bet tokios programos, kaip Estijoje šią tendenciją žada paspartinti.

Ir tai nėra vien verslas. „Turint omeny dalykus, vykstančius su JAV Nacionaline saugumo agentūra, „galinius įėjimus“ ir privačių duomenų kontrolę, manau, tai galėtų būti pradinis taškas žmonėms, nepasitikintiems savo valdžia,“ sako Clippingeris.



New Scientist № ####

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(22)
(2)
(20)

Komentarai (13)