Jei karas ateitų į Lietuvą: yra trys pasirinkimai  (10)

Rusijai užpuolus Ukrainą tapo aišku, kad karas nebūtinai turi vykti kažkur toli: jei agresorius panorės, jis gali kilti ir Lietuvoje. Atsargūs žmonės nelaimėms ruošiasi iš anksto, todėl Lietuvos krašto apsaugos ministerija nutarė išleisti praktinį vadovą piliečiams apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir karo metu.

Ginkluoto konflikto atveju eiliniai piliečiai, kurie nepriklauso ginkluotosioms pajėgoms ir nedalyvauja partizaniniame pasipriešinime, turi tris pasirinkimus: prisidėti prie pilietinės gynybos, evakuotis iš konflikto zonos arba pasilikti joje ir bandyti išgyventi.

Labai svarbu žinoti, kad bandyti išgyventi negalima išduodant savo šalį, padedant kitai valstybei prieš Lietuvą, negalima kolaboruoti su priešu, kurti antikonstitucinių grupių ar raginti pažeisti Lietuvos suverenitetą: remiantis Lietuvos įstatymais, po karo ar karo metu tokie žmonės gali būti baudžiami laisvės atėmimu.

„Visada reikia elgtis šaltu protu, nepanikuoti. Jeigu pradedame nuo to, ką reikia daryti, tai aiškiai parašyta: pirmiausia išgirsime sirenas arba gausime į savo telefonus žinutę“, - pristatydamas ministerijos leidinį sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

„Išgirdus tokį signalą reikia pabandyti įsijungti visas galimas visuomenės informavimo priemones: ar televizorių, ar radiją. Pagal dabartinę informavimo ir civilinės saugos sistemą, maždaug per 3-6 minutes atsiras signalai, žinia, perduodama Lietuvos žmonėms. Apie tokią situaciją būtų informuotos visos masinio informavimo priemonės“, - tęsė ministras.

Jeigu nutiktų taip, kad Lietuvos pasienyje ar kitoje vietoje patys žmonės pamatytų ką nors įtartina, jie turėtų kuo skubiau informuoti tarnybas telefonu 112. Vėliau informacija įprastais kanalais pasiektų kitus Lietuvos žmones.

Klausiamas, ar priešui užpuolus Lietuvą šalis neliks atkirsta nuo informacijos ir komunikacijos kanalų, nes tai apsunkintų gyventojų informavimą, J. Olekas teigė netikintis, kad šiais laikais įmanoma viską atkirsti, jeigu net 1991 m. sausio 13 d. sovietų kariams užėmus Lietuvos televizijos ir radijo pastatą atsirado nauji transliacijos židiniai.

„Pasirodo, kad jau daugiau kaip prieš dvidešimt metų tai buvo sunku padaryti. Kai mūsų radijo ir televizijos pastatas buvo okupuotas sovietų karių, labai greitai atsirado nauji transliacijos židiniai iš Sitkūnų, iš Seimo. Manau, kad šiandien tikrai nemažai galimybių, kad nepriklausomi informacijos šaltiniai galėtų tą informaciją pateikti ir kovoti su priešo propaganda“, - svarstė J. Olekas.

Kaip galiu padėti valstybei be ginklo?

Kol neprasidėjo ginkluoti veiksmai, bet priešas aiškiai demonstruoja savo agresiją prieš Lietuvą, piliečiai gali padėti savo valstybei ir be ginklų. Pilietine gynyba paprastai siekiama parodyti priešui ir visam pasauliui, kad puolamos valstybės piliečiai nepritaria agresoriui, nebendradarbiaus su juo ir nori likti gyventi savo valstybėje. Tokia gynyba labai veiksminga pradinėje konflikto stadijoje, kai siekiama atgrasinti priešą, parodyti, kad jis čia nepageidaujamas.

Be ginklo Lietuvai galima padėti dalyvaujant savo valstybę palaikančiose demonstracijose, paraduose, žygiuose, nebendradarbiauti su priešu, boikotuoti jį, rengti ir dalyvauti badavimo akcijose, be smurto užimti įvairias patalpas ar vietas.

Labai svarbu priešui neparodyti jokios politinės paramos: nedalyvauti rengiamuose rinkimuose, nestoti į priešo kuriamas organizacijas. Galima demonstruoti ekonominį nepritarimą: skelbti streikus, vilkinti darbus, apsimesti, kad nemokama atlikti elementariausių darbų.

„Labai daug veiklos yra, kuri kyla iš to, lyg imituotum veiklą. Sakykime, į darbą eini, bet darbas einasi labai lėtai, tiesiog „nesiseka". Sprūsta pieštukas iš rankų ir niekaip nieko neparašai. Neini į kviečiamą susirinkimą, kurį organizuoja palaikyti pseudovaldžią ir okupantų kariuomenę. Žinome gi tas istorijas, kaip okupantai buvo pasitikti su gėlėmis. Tai gali būti gatvėse tylu, nieko nėra. Organizavo palaikymą okupantams, o gatvėse tuščia", - tokias pilietinio pasipriešinimo formas vardijo ministras.

Galima įtikinėti priešo karius netikėti jų vadų propaganda, nuolat visiems skelbti, kad Lietuvos piliečiai priešinsis kaip tik begalės, tačiau jų pasipriešinimas bus nukreiptas ne prieš konkrečius priešo karius, kaip žmones, o prieš šalies valdžios užgrobimą.

Būtų gerai, kad konflikto atveju priešo nurodymų nevykdytų ir jokios institucijos: teismai, ministerijos, organizacijos.

„Pradėjus ginkluotą pasipriešinimą, tam neįmanoma konflikto sureguliuoti taikiu būdu, kovotojai dažnai tapatinami su teroristais, maištininkais ir kitais „blogiečiais“. Tad labai svarbu, be ginkluoto pasipriešinimo dalyvių, turėti ir kitą – civilizuotą – pasipriešinimo grandį, kurioje būtų solidžių, tarptautinės bendruomenės vertinamų autoritetų“, - teigiama ministerijos parengtame vadove.

Taigi neginkluoti žmonės taip pat yra galingas ginklas ginant savo valstybės nepriklausomybę.

Išgyvenimas karo metu

Prasidėjus tikram karui, kuriame kalba ginklai, civiliai gyventojai turi tik vieną tikslą – likti gyvi.

„Jūs nesate pareigūnas, karys, rezervistas ar savanoris – jie turi elgtis pagal iš anksto numatytą planą ir organizuotai. Kol kas jūs neturite specializuotų žinių ir įgūdžių, kaip kariauti. Jūsų tikslas – pasiekti saugią zoną ir ten apsispręsti, kaip elgtis toliau“, - teigiama KAM vadove.

Gyventojams patariama suvokti, kad ginkluoto konflikto metu namai, kuriuose jie gyvena, nėra svarbiau už jų gyvybę, todėl nereikia stengtis išsaugoti būsto bet kokia kaina ir jo ginti. Jei tikimasi, kad gyvenamame rajone įvyks susidūrimai, patartina evakuotis į kaimo vietoves, kur galima iš anksto turėti sukaupus atsargų išgyvenimui.

Evakuacijos planus yra parengusi kiekviena savivaldybė, jie gali būti taikomi ne tik karo, bet ir kitų ekstremaliųjų situacijų metu. Pagal šiuos planus yra numatoma, kaip išvežti gyventojus iš vienos savivaldybės į kitą arba į kitą Lietuvos dalį. Kad savivaldybės tikrai būtų parengusios tokius planus, kontroliuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, sprendimą dėl evakuacijos priima savivaldybės administracijos direktorius.

„Reikia pakankamai atvirai pasakyti, kad dėmesio tiems planams anksčiau buvo pakankamai mažai. Šiuo atveju reikia tam tikro geranoriškumo: net įvedant eurą, reikėjo prie kasos pastovėti truputį ilgiau, bet jeigu geraniriškai stovi, spėji apsipirkti ir viskas būna gerai. Taip ir evakuacijos metu: jeigu tai darysime be panikos, tai padarysime daug geriau ir efektyviau", - svarstė J. Olekas.

Tikėtina, kad ginkluoto konflikto metu pinigai turės mažai vertės, todėl gyventojams patariama geriau apsirūpinti paklausiausiais produktais ir daiktais: cigaretėmis, baterijomis, akumuliatoriais, degtukais, negendančiais maisto produktais, stipriu alkoholiu. Visi šie dalykai jums gali atstoti pinigus – juos bus galima mainyti.

Remdamasi Ukrainos karo patirtimi Lietuvos krašto apsaugos ministerija parengė patarimus, kaip išgyventi karo metu.

„Mes turime būti pasiruošę viskam, kaip matote incidentai labai skirtingi. Yra ir oro atakos, ir apšaudymai, ir rudi, pilki ar dar kitokių spalvų žmogeliukai, o iš tikrųjų perrengti arba antsiuvus nusiplėšę kariai. Situacijų gali būti visokių: gali būti kokios nors pseudodemonstracijos, teroro aktai, gali būti tranzito dalykai. Kas bebūtų, mes turime labai tiksliai informuoti žmones – kur kas atsitiko, kad jie būtų pasiruošę. Manau, kad tikrai nemažai daliai žmonių pirmiausia reikėtų pasitraukti iš tos vietos, kur tokie dalykai vyksta, o ne tapti bereikalingomis aukomis“, - sakė krašto apsaugos ministras J. Olekas.

KAM parengto vadovo ištraukos, kurios aktualiausios civiliams šalies gyventojams.

10 patarimų, kaip išgyventi karo metu

  1. Išsaugoti šaltą protą. Nepanikuokite ir nepraraskite sveikos nuovokos. Šūviai už lango dar nėra pasaulio pabaiga. Net jeigu jūsų laiptinėje įsikūrė sužeistųjų priėmimo punktas, o kaimyniniame bute įsitvirtino kulkosvaidininkai, tai dar nereiškia, kad turite bėgti, kur akys mato. Toks sprendimas jums gali kainuoti gyvybę. Įvertinkite, kas į ką šaudo ir kodėl.
  2. Laikytis atokiau nuo karių. Jeigu jūsų būstas atsidūrė aktyvių karinių veiksmų zonoje – turite trauktis. Ypač, jei šalia jūsų įsitvirtino vienos ar kitos pusės kariai. Anksčiau ar vėliau jie pradės susišaudymą, o, būdamas beginklis civilis, jūs galite tapti atsitiktine auka.
  3. Pasirūpinti atsargomis. Didmiesčių problema – juose labai trūksta maisto. Kaime atsargų galima rasti daugiau, o didžiuosiuose miestuose gauti maisto gali tapti didele problema jau praėjus parai nuo karinių veiksmų pradžios. Pirkti maisto atsargas įmanoma tik iš anksto. Nuaidėjus pirmiesiems šūviams ir atsiradus realiai grėsmei žūti, parduotuvės bus uždaromos, jos gali tapti plėšikų taikiniu. Tikėtina, kad maisto sandėlius, produktų bazes ar didesnius prekybos centrus perims pasipriešinimo ir šalies gynybos veiksmus vykdantys kariškiai, nes jie privalo užsitikrinti maisto atsargas.
  4. Apsirūpinti vandeniu. Vanduo – itin didelė problema. Vykstant aktyviems kariniams veiksmams dažniausiai jis tiesiog išjungiamas. Be to, gali būti ir dėl diversijos aktų, ir atsitiktinai pažeisti vandentiekio vamzdžiai. Nereikia panikuoti. Yra vietų, kuriose vanduo kaupiasi. Viena jų – tualeto bakelis. Prisipilkite šio vandens į indus. Jo vienam žmogui pakaks savaitei. Vandens gali būti ir tirpstančiame šaldytuve. Be to, daugelis mūsų namuose laikome skysčių ir maisto atsargų. Prieš pasitraukdami iš būsto pasiimkite tai, kas būtiniausia.
  5. Nelaikyti visko vienoje vietoje. Jei rengiatės pasitraukti iš konflikto ar karo zonos, susidėkite atsargas į krepšius, kuriuos galėsite panešti. Jei aplinkui šaudo, į automobilį nesėskite – jis taps lengvu taikiniu ir nė viena kariaujanti pusė jums laisvai judėti neleis. Karo zonoje galimas pavojaus šaltinis yra likviduojamas. Juo labiau kad prasidėjus karui keliai sugadinami arba uždaromi. Būtinai susidėkite vieną mažesnę kuprinę, kurioje būtų maisto ir vandens. Jos niekada nenusiimkite. Kuprinę neškite tik ant nugaros. Ant pilvo neturi būti jokių daiktų, nes nuaidėjus šūviams jūs turėsite kristi ant žemės. Jei nešuliai neleis jums priglusti prie žemės, tapsite lengvu taikiniu.
  6. Aiškiai parodyti, kad esate civilis. Pasiimkite baltą antklodę ar paklodę ir apvyniokite ja kuprinę. Jokių maskuojamųjų spalvų ar kariškų simbolių negali būti jūsų aprangoje, jokių specialių pirštinių, matomoje vietoje pakabintų medžioklinių peilių ar gertuvių. Jūs esate civilis ir turite tai iš karto parodyti. Karo lauke kas atrodo kaip karys, tas ir kariauja. Jei esate civilis ir tai aiškiai parodote, vargu ar kas nors skubės jus žudyti. Aišku, tai nereiškia, kad galite laisvai vaikščioti miesto gatvėmis visiškai nesisaugodami. Atsitiktinė kulka gali atlėkti bet kuriuo metu.
  7. Neaukoti gyvybės dėl nuosavybės. Prisiminkite, kad jokie pasaulio turtai neverti jūsų gyvybės. Jeigu į jūsų butą atėję ginkluoti kariai ėmė kraustyti spintas, jokiu būdu neprovokuokite konflikto. Gerai, jei pavyks ramiai išeiti pro duris. Kiekvienas bandymas pasipriešinti, apginti bet kokį savo turtą (būstą, automobilį, vertingus daiktus ir pan.), įrodinėti savo teises tik iššauks agresiją. Tai būtina atsiminti, ypač jei šalia jūsų vaikai. Dažniausiai jokie prašymai ir maldavimai, jog keliaujate su vaikais, nepadės. Jau aptarėme, kad reikia dėtis dvi kuprines – didesnę ir mažesnę. Didelė tikimybė, kad, atėmus didesniąją kuprinę, mažesnioji liks jums, jei parodysite, kad joje yra tokie patys daiktai, kaip ir didžiojoje - vanduo, maistas, šilti rūbai (jei lauke šalta). Prisiminkite, kad karo veiksmai ne vien jus paskatins palikti namus. Keliaudami didesnėmis grupėmis žmonės paprastai padeda vieni kitiems, padidėja jų galimybės apsiginti nuo plėšikų.
  8. Pamiršti smalsumą. Jūsų tikslas – ištrūkti iš miesto ar kovos veiksmų zonos. Jokių nukrypimų nuo kurso, kad pasižiūrėtumėte, kas vyksta. Per mūšius miestuose abi kariaujančios grupės plačiai naudoja diversantų grupes, todėl bet koks susitikimas su jais gali būti lemtingas – galite būti palaikytas priešu, šnipu ar panašiai ir sunaikintas.
  9. Keliauti tik dieną. Vykstant karo veiksmams su nešuliais per parą nueiti 10-15 kilometrų yra normalu. Nesitikėkite ištrūkti greitai, ypač jei keliaujate su vaikais. Vaikams tokia kelionė yra rimtas išbandymas, todėl itin venkite judėti tamsoje. Dėl savo saugumo jūs turite būti gerai matomi. Naktį civilį nuo kario atskirti labai sunku, todėl tikimybė sulaukti kulkos išauga kelis kartus. Pasirinkite tinkamą vietą nakvynei. Nedekite ugnies. Pamirškite cigaretes – jų kvapas ir liepsna lengvai patrauks nereikalingą dėmesį
  10. Neiti bet kur – ieškoti kontrolės punkto. Šiuolaikiniai miestai dažnai supami žiedinių kelių. Tai leidžia miestą apsupti labai greitai. Retai kada prasidėjus karo veiksmams vykdoma visiška miesto blokada. Dažniausiai bėgantys civiliai išleidžiami pro tam skirtus punktus. Būtent jų ir ieškokite, neikite bet kur. Kontroliniai punktai tam ir įrengti, kad iš apsupties civiliai galėtų saugiai išeiti. Nenustebkite, jei punkte iš jūsų bus atimta viskas, ką nešate vertinga. Jūs – priešiškos valstybės gyventojas. Kariams jūsų mantos tampytis nereiks, todėl jie gali paimti viską ir tai sandėliuoti. Jums svarbiausia pasitraukti iš karo veiksmų zonos. Apsuptį palikti be jokių asmeninių daiktų yra normalu. Net jei manote, kad papuošalus paslėpėte labai gerai, patikėkite, būtent ten kariai ieškos pirmiausia. Ištrūkę iš karo veiksmų zonos aiškiai nusibrėžkite tolimesnį maršrutą. Galbūt pasiekiamu atstumu yra jūsų sodas, kur turite maisto ir šiltų drabužių. Galbūt žinote artimiausią kaimo sodybą, kur galima gauti geriamojo vandens. Eiti žinomu maršrutu bus patogiau ir saugiau. Stenkitės nepasiklysti. Atgavę jėgas turėsite priimti sprendimą. Jei norite toliau trauktis – jūsų galutinis tikslas turi būti artimiausios draugiškos valstybės siena. Jei jūsų valstybė apsupta priešų, be dokumentų ir pinigų trauktis į užsienį bus beveik neįmanoma. Turėsite likti šalyje ir įsitraukti į pasipriešinimo judėjimą: būti pasiuntiniais, maisto tiekėjais, o gal ir tiesiogiai ginklu ginti savo šalį arba tiesiog stengtis išgyventi ten, kur karo veiksmai nėra tokie aktyvūs.

Jei evakuotis nepavyko, būtina:

  1. Pasirūpinti maistu. Išgyvens tie, kurie turės, ką valgyti, ką gerti ir ką mainyti į tai, ko trūksta (arba, pavyzdžiui, turės ką išmainyti į teisę pereiti pro saugomą sargybos postą). Jeigu einate į parduotuvę – pasikvieskite draugų. Taip galėsite parsinešti daugiau produktų, mažesnė tikimybė, kad grįžtantį jus apiplėš.
  2. Įsigyti ginklą. Tai priemonė apsisaugoti nuo banditų. Atkreipiame dėmesį, kad ginklą naudoti galime tik savigynos tikslu.
  3. Įvertinti, ar jūsų būstas yra šalia minosvaidžio pozicijos, ar ant jūsų namo stogo įsitaisė snaiperis, taip pat ar jūsų būstas gali patekti į „valymo zoną“. Priešininkai stengsis sunaikinti minosvaidžio poziciją, o snaiperių pozicijos gali būti apšaudomos netgi tankų. Namai dažniausiai „valomi“ labai grubiai (metamos ir granatos). Jei jūsų būstui gresia toks pavojus, būtina greitai iš jo pasitraukti.
  4. Neliesti žuvusiųjų. Po lavonu gali būti granatų, todėl, norėdami paimti žuvusiojo ginklą ar šovinius, padarykite tai jo neapversdami ir kruopščiai neapieškodami.
  5. Susirasti likimo draugų. Jeigu jau likote mieste, stenkitės telktis draugėn su pažįstamaisiais, draugais, giminaičiais – kartu bus daug lengviau apsiginti nuo banditų ir marodierių.
  6. Įsirengti slėptuves. Visuose daugiabučiuose yra sandėliukų. Juose galima slėptis nuo bombardavimų, kartu tai gera vieta produktų, kuro, medikamentų paprastoms atsargoms saugoti. Jeigu neturite sandėliuko, tokiu atveju galite įsirengti saugų kambarį. Labiausiai tinka mūrinio namo apatinis aukštas. Pasirinkite kambarį, kuriame mažiausiai langų, nes juos privaloma užtaisyti. Tačiau nepamirškite, kad langas yra tinkamiausias atsarginis išėjimas, nes jeigu aklinai užsibarikaduosite, užgriuvus perdangoms, būsite įkalinti.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Eglė Samoškaitė

(70)
(3)
(67)

Komentarai (10)