Lietuvoje daugėja radiacijos židinių, tikina Radiacinės saugos centras. Gūžčiojate pečiais? „Gal kur nors, bet tikrai ne pas mane“. Tačiau, kažin, ar galite tuo būti tikri.

Kad jų namuose radiacija viršija net keturis kartus normą, sužinojo ir viena ukmergiškių šeima. Nieko neįtarė ir nejautė, kol atsitiktinai nepatikrino, praneša TV3 laida „Savaitės komentarai“. Bet ar galite būti tikri, kad ant tokio radiacijos židinio nepastatytas ir jūsų namas?

Ukmergės priemiestyje namą pasistačiusi ukmergiškių šeima jame pragyveno trejus metus ir tik tada sužinojo, kad jame padidėjusi radiacija. Kaip? Visiškai atsitiktinai: dėstytoja dirbanti namų šeimininkė su savo studentais darė eksperimentą.

Su Utenos kolegijos studentais Aplinkos apsaugos katedros technologijos mokslų daktarė sumanė pamatuoti radiaciją – Utenos kolegijos pastate, darželyje ir juokais savo namuose.

„Kai gavome rezultatus, nustebau. Galvojau, kad gal čia klaida. Skambinu ir sakau – kaip čia: Ukmergės rajone darželyje bekerelių iki 80 kubiniame metre, o pas mus 500. Sakau, kad čia kažkas ne taip. Tada matavome su tikslesniais prietaisais, buvo dar smagiau – tuomet kito nuo 300 iki 1200“, – kalbėjo namo savininkė Ingrida Pliopaitė Bataitienė.

Specialiais prietaisais išmatavus namą, kuriame auga dvi dukros, moteris sužinojo, kad radiacija normą viršija keturis kartus. Abu su vyru pora griebėsi už galvų – ką daryti, puolė konsultuotis su Radiacinės saugos centru, skaityti mokslinius darbus ir teorines prielaidas bandyti ant savęs.

„Kai padarėme ištraukimą iš dirvožemio, iš po namo ir padarėme hidroizoliacija pirmojo aukšto grindų paviršiaus, užsandarinome plyšius tarp sienų ir grindų, tai mūsų radonas pradėjo elgtis tvarkingai“, – atviravo gyventoja.

Moteris pripažįsta, kad džiaugiasi, jog abu su vyru – mokslininkai ir žinojo, kur ieškoti informacijos, nes nei architektai, nei statybininkai negalėjo patarti, ką daryti, kad radonas (radioaktyvios dujos) iš žemės gelmių į jų rūsį nepatektų.

Tačiau tokių šeimų, kaip šios ukmergiškės, Lietuvoje gali būti apie 8 tūkst. Tokias prielaidas daro Radiacinės saugos centras. Pasak specialistų, visų pirma, žmonės turi atkreipti dėmesį, kur stovi jų namas, kurioje Lietuvos vietoje jie gyvena ir į tai, koks ten dirvožemis.

„Jeigu namą statote ir ten yra molis, reiškia, jis nepraleidžia. Automatiškai jis izoliuoja radono patekimą į patalpas. Bet jeigu tai yra smėlis, tai yra žvyras, jeigu tai yra kalva, karstinė zona, kur ertmės tuščios, kur tikrai radono yra, tai ten rizika, aišku, didesnė“, – aiškino Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas.

„Didesni radono kiekiai, kuriuos mūsų centrui teko išmatuoti, atliekant matavimus individualiuose pastatuose, tai yra karstinė zona Biržų, Pasvalio, dalis Anykščių rajono“, – komentavo Radiacinės saugos centro departamento direktorius Julius Žiliukas.

Taigi, didžiausia radioaktyvių radono dujų koncentracija yra apie Molėtus, Švenčionėlius, Švenčionis bei Rokiškį. Kiek mažesnė – Vilniaus, Ukmergės, Lazdijų, Marijampolės, Klaipėdos apylinkėse.

„Lietuvoje atskiruose namuose gyventojų apšvita tolygi dirbantiems atominėje elektrinėje prie reaktoriaus“, – įspėjo A. Mastauskas.

Radiacinės saugos centras tiria tiek radiaciją namuose, tiek medžiagas, nes padidėjusio radono koncentracijos savo namuose jūs nepajusite.

„Jonizuojanti spinduliuotė yra bekvapė, bejausmė ir iš tikrųjų žmogus negali pajausti nieko. Tad poveikis atsiranda po laiko ir pagrindinis poveikis radono, kaip žinote, yra plaučių vėžys“, – teigė J. Žiliukas.

„O jeigu dar žmonės rūko, padidėja radono įtaka iki 27 kartų“, – pridėjo A. Mastauskas.

Medikai sutinka, kad jonizuojanti spinduliuotė pavojinga, tačiau vis tik priklauso nuo to, kaip ji taikoma.

„Padidėjusi spinduliuotė veikia neigiamai organizmą, – kalbėjo Medicininės genetikos centro vadovas Algirdas Utkus. – Pirmiausia, tai didėja onkologinių ligų rizika. Tiesa, tos onkologinės ligos ne taip greitai pasireikš žmogui, kuris gauna padidėjusią jonizuotos spinduliuotės apšvitą, gali praeiti ir 10, ir 20 metų“.

„Radioaktyvus spindulys yra žalingas, bet kaip mes ją naudosime. Jeigu ją panaudosime naviko gydymui, diagnostikai, protingai panaudosime, tai gausime visai kitą efektą“, – sakė Onkologinės radioterapijos skyriaus vedėjas Arvydas Burneckis.

„Jonizuojanti spinduliuotė pasižymi ir mutogeniniu poveikiu – veikia mūsų ląsteles, įvairias mūsų organizmo, gali atsirasti pokyčiai, mutacijos“, – komentavo A. Utkus.

Pasak medikų, padidėjusi radiacija ypač veikia vaikus ir nėščias moteris, mat, gavus jiems apšvitą iki gimimo vaikams padidėja rizika susirgti onkologinėmis ligomis.

„Mes esame paskaičiavę ir tai yra baisūs skaičiai, kad Lietuvoje per metus miršta dėl radono įtakos apie 180 Lietuvos gyventojų – nuo plaučių vėžio“, – skaičiavo Radiacinės saugos centro direktorius A. Mastauskas.

Kodėl taip staiga ėmė gausėti namų su padidėjusia radiacija? Kodėl juose pradėjo kauptis radioaktyvios dujos?

„Atsimenate, kokie langai buvo anksčiau – jokios ventiliacijos nereikėjo. O dabar, kai įsidėjo plastikinius langus, hermetinius langus, ir jų neatidarinėja, nes taupo šilumą, pinigus, tai koncentracija (radono – red.) didėja“, – kalbėjo A. Mastauskas.

Taigi, visų pirma, siūloma gerai vėdinti patalpas, nes tuomet dujų koncentracija sumažėja iki 80 proc., o kad radono dujos nepatektų iš žemės į uždarą patalpą statant namus būtina deramai izoliuoti grindis ir rūsius.

Komentarai (3)