Technologijų ateitis. Penkios drąsios Silicio slėnio prognozės  (0)

Kalifornijoje įvyko kasmetinis Churchill Club posėdis: stambiausi Silicio slėnio investuotojai prognozuoja artimiausių penkių dešimties metų perspektyvą, o auditorija, kurią sudaro verslininkai ir ekspertai, balsavimu nustato, jų nuomone, labiausiai tikėtus spėjimus. Šiais metais, pavyzdžiui, ekspertai prognozavo alternatyvias transporto sistemas (panašias į itin greitą traukinį Hyperloop), itin tikslių daviklių rinkos bumą ir moterų įtakos didėjimą rizikos kapitalo pasaulyje.

Nuo 2010 m. tik nedaugelis Churchill Club prognozių gavo vienareikšmišką ekspertų auditorijos pritarimą. Tyrėme klubo dalyvių prognozes nuo 2011 m. ir pažiūrėjome, kurios iš j per tą laiką gavo didžiausią auditorijos palaikymą (> 70% balsų). Iš viso jos penkios. Galima manyti, kad tai Silicio slėnio artimiausių metų prognozių konsensusas.

Mažiau asmeninių automobilių

Elonas Muskas praktiška jau pavertė automobilį elektroniniu prietaisu, kuris po įsigijimo dėl nuotolinio programinės įrangos atnaujinimo tik gerėja. Apie tai klubo ekspertai kalbėjo ne kartą. Tačiau techninis automobilio vystymasis (netgi benzininių variklių atsisakymas ar perėjimas prie bepiločio režimo) ne toks svarbus procesas, kaip vykstantys vartotojiško automobilių naudojimo koncepcijos pokyčiai.

Populiariausia prognozė per visą klubo istoriją: Europoje ir JAV pirmame etape sulėtės naujų automobilių savininkų skaičiaus augimas, o po to asmeninių automobilių palengva ims atsisakyti ir egzistuojantys naudotojai.

Priežastys: ekologinės problemos, nemažėjantis avarijų skaičius, problemos su vietomis pastatymui, brangstantis išlaikymas.

Alternatyva: daug pigių taksi tarnybų, iškviečiamų vienu mygtuko paspaudimu išmaniajame telefone, bendras naudojimasis automobiliu (carsharing), labiau išvystytas visuomeninis transportas.

Tai viena iš nepastebimiausių plika akimi tendencijų (Kinija ir Azijos šalys neleis automobilių rinkai pastebimai smukti), bet ir įtakingiausia. Automobilių kompanijos augimo palaikymui turės daug daugiau investuoti į išmaniuosius prietaisus automobiliuose, faktiškai virsdamos naujaisiais IT gigantais.

Kortelės – nauja ekosistema

Antrasis pretendentas į naujuosius technologijų lyderius – bankai. Pastaraisiais metais nesyk prognozuota, kad tradicines kreditines – finansine organizacijas ims išstumti interneto kompanijos ir mobiliųjų ryšių operatoriai, o išmanieji telefonai su elektroninėmis piniginėmis pakeis kreditines korteles.

Kaip bebūtų keista, pačioje technologijų rinkoje tuo tiki toli gražu ne visi. Veikiau jau bankai su savo milžiniškais finansų resursais ir rinkodarinėmis galimybėmis vartotojų rinkoje perims dalį klientų iš Google, Facebook ir Apple. 2018 m. pasaulyje cirkuliuos 13,6 mlrd kortelių. Kiekviena iš jų ateityje bus ne pasyviu bankų ar mobiliųjų ekosistemų elementu, o idealia nauja įvairiausių paslaugų platforma.

Kortelės, kaip ir dabar, bus pririštos prie mobiliųjų programėlių, tačiau prasidės ir atvirkščias procesas: programėlės ims derintis prie bankų išmaniųjų kortelių.
Bankai, kaip dabar Apple, atrinkinės geriausius kūrėjus, kurie pradės siūlyti sprendimus pačiose įvairiausiose srityse: asmeninių finansų, nuolaidų, asmeninės informacijos apdorojimo, žaidimai, saugumas, etc.

Kuo lėčiau, tuo kokybiškiau

Terminas „akimirksnio ekonomika“ ekspertų atsakymuose nuskambėjo vieną kartą, 2013 netais, tačiau, šiaip ar taip, apie kardinalų visų technologinių procesų spartėjimą kalbėta nuolatos. Dėl debesų kompiuterijos ir išmaniųjų telefonų paplitimo mes jau dabar naudojamės paslaugomis, rezultatą teikiančiomis esamuoju laiku. Twitter akimirksniu perduoda naujienas, Waze rodo aktualią situaciją kelyje, o su Uber hipotetiškai galite iškarto gauti vairuotoją su mašina.

Pagrindinis klausimas, į kurį privalo atsakyti ateitis: ar įvyks išsiskyrimas, kai greitis kokybė pasuks skirtingomis kryptimis? Įvyks, užtikrintai tvirtina visi ekspertai.

Greičio vertė mažės, kai visų vienos ar kitos rinkos žaidėjų jis bus vienodas. O premium klasės paslaugos dėl sudėtingesnių biznio procesų bus lėtesnės už biudžetinės klasės.

Interneto palydovai atneš 5 mlrd dolerių per metus

Apie palydovų proveržį interneto tiekimo rinkoje klubo nariai prakalbo dar 2011 metais. Būtent tada prabilta apie nedidelius palydovus, galinčius susijungti į vadinamuosius „žvaigždynus“ ir veikdami drauge, užtikrinti didelį signalo perdavimo iš kosmoso į Žemę tikslumą.

Jei ne galutinį rezultatą, tai tendenciją ekspertai nuspėjo tiksliai. Google, Facebook ir Elono Musko SpaceX jau vysto panašius projektus. Rinkos lyderiai nori sumažinti savo priklausomybę nuo interneto tiekėjų, stambiuose miestuose monopolizavusių interneto paslaugų rinką.

Pastaraisiais metais ekspertai sutarė, kad dėl palydovų 2020-ieji gali tapti stambiausių interneto kompanijų galios viršūne: jos ne tik kontroliuos globalius duomenis ir paslaugas, bet ir valdys infrastruktūrą, šiuos duomenis ir paslaugas tiekiančią vartotojams. Diskusijos dalyvių paskaičiavimais, potencialus ekonominis efektas milžiniškas. Investuok milijardą į palydovus – gauk 5 milijardus kasmet dėl rekordinės rinkos plėtros. Toks yra dar interneto neaprėptos auditorijos monetizacijos potencialas.

Interneto kursai pabrangins išsilavinimą

Aukštųjų mokyklų diplomai ims realiai konkuruoti darbo rinkoje interneto kursų sertifikatais – tai, ko gero, drąsiausia klubo dalyvių prognozė, kurią auditorija visgi priėmė puikiai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ekspertai remiasi banalia hipoteze: Coursera ir kitos nuolatinio mokymosi sistemos jau keičia švietimo sistemą; dėl to ateityje svarbesnės bus pačios žinios, nei tai, kokioje vietoje mokėtės.

Tačiau, tiesą sakant, išvados sudėtingesnės ir panašesnės į tiesą. Kokybiškų internetinių platformų vystymasis padalins švietimo rinką į maždaug dvi lygias dalis: brangų universitetinį išsilavinimą ir prieinamus interneto kursus. Universitetai, žinoma, neliks nuošaly ir tęs interneto eksperimentus, bet jų prioritetu artimiausiais dešimtmečiais taps vidinė technologinė infrastruktūra (archyvai, moksliniai socialiniai tinklai, tyrimų debesų platformos, multimedijų laboratorijos ir t.t.), o ne išorinės sąsajos.

Interneto kursai praktiškai visiškai užims papildomo mokymosi rinką, kas, savo ruožtu, atsilieps „didelių“ universitetinių paslaugų kainai.

Dabar iki 30 % universitetų pajamų gaunama iš papildomų kursų – nuostolius teks kažkaip kompensuoti. Aiški kainų segmentacija paveiks ir darbo rinką: stambiose kompanijose atsiras pozicijos, kurias bus galima užimti be universiteto diplomų, tačiau turint autoritetingos mokymo platformos sertifikatą.


Петр Биргер
slon.ru

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(20)
(1)
(19)

Komentarai (0)