„HTC One M9“ apžvalga: trikdantis meilės ir neapykantos derinys (Foto, Video)
(23)
2013 ir 2014 metais telefonų rinkoje favoritais buvo „Apple iPhone“, „Samsung Galaxy S“, „LG G“, „Sony Xperia Z“ ir „HTC One“ serijų modeliai. Būtent „HTC One“ šeima 2013 ir 2014 metais man patiko labiausiai. Bet kaipgi yra šiemet? Tiek „Galaxy S6“, tiek „LG G4“, tiek „iPhone 6“ šiemet atrodo labai stipriai ir pažvelgęs į charakteristikas aš abejojau, ar „HTC One M9“ galės šiemet nurungti konkurentų modelius. Juolab, „Sony Xperia Z4“ („Z5“?) pasirodymas taip pat ne už kalnų. Tačiau galbūt šiemet „HTC One M9“ žavi ne charakteristikomis?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
„HTC One M9“ dizainas: atskirti nuo „M8“ ar „M7“ pavyktų ne visiems
„HTC“ dizaino kryptis man daugiau ar mažiau patiko visada. Tačiau nuo 2013 metų ši Taivano kompanija pradėjo kurti itin grakščius ir gražius flagmanus. Šių metų „HTC One M9“ nedaug skiriasi nuo savo pirmtakų. Gerai tai ar blogai – spręsti jums. Bet man patinka. Juk kam išradinėti dviratį iš naujo, jeigu jis ir taip geras. Bet tikrai ne viskas yra tobula.
Pradedant nuo priekinės telefono dalies, aš tiesiog dievinu „HTC BoomSound“ garsiakalbius. Tačiau būtent dėl jų ir „HTC“ noro įkišti savo logotipą, „HTC One M9“ yra labai ilgas telefonas. Tai, iš tiesų, nelabai trukdo, bet jeigu „HTC“ įdėtų į „One M9“ tokius garsiakalbius, kokius įdėjo į „Nexus 9“ (t.y. mažus, bet tokius pat galingus) ir taip sumažintų telefono ilgį, aš nesupykčiau. Arba norėčiau pamatyti pirštų antspaudų skaitytuvą. Nes to šiais laikais tikrai reikia – po „Samsung Galaxy S6“ ir „Huawei Ascend Mate 7“ man pirštų antspaudų skaitytuvo kituose telefonuose pradėjo trūkti.
Kitas nepatikęs dalykas – telefono viršuje esantis plastikas, per kurį skleidžiami infraraudonieji spinduliai. Nesuprantu, kam iš viso reikia savo televizorių valdyti telefonu, todėl žymiai mieliau paaukočiau šią nereikalingą ir kvailą funkciją tam, kad turėčiau idealiai gražų telefoną.
Negaliu nepaminėti ir šone esančių mygtukų. Jie – trys. Ir visi vienodi. Kad atskirti garso didinimo/mažinimo mygtukus nuo įjungimo/išjungimo mygtuko, reikia pagalvoti. Jų dydžiai identiški, „HTC“ tik pridėjo šiokią tokią tekstūrą įjungimo/išjungimo mygtukui. Bet tai nepadeda. „HTC“ turėti pakeisti arba mygtukų dydžius, arba poziciją. Taip pat įjungimo/išjungimo mygtukas labai lengvai pasispaudžia. Per daug lengvai. Ir kadangi jis yra per telefono vidurį, dažnai tą mygtuką paspausdavau tada, kada to nenorėjau padaryti. Atrodo tokia smulkmena tas įjungimo/išjungimo mygtukas, bet sugeba labai dažnai suerzinti.
Bet bent jau iš galo mane viskas tenkina. Šiek tiek atsikišusi kamera nelabai trukdo, todėl rimtų priekaištų neturiu, o „HTC“ aliuminis korpusas džiugina kiekvieną kartą paėmus šį telefoną į rankas. Nors jis šiek tiek slidokas, tačiau tai pernelyg netrukdo, kadangi tas slidumas yra pakenčiamas.
„HTC One M9“ dizainas yra… Sunku pasakyti. Negalėčiau vienareikšmiškai pasakyti „geras“ arba „blogas“, kaip tai galėjau padaryti testuodamas kitus telefonus. „One M9“ gražus, tačiau galėtų būti ir gražesnis. Jis patogiai guli rankoje, tačiau mygtukai – tragiški. „BoomSound“ garsiakalbiai man patinka, tačiau nepatinka tai, kiek jie užima vietos. Jausmai – dvejopi.
Ekranas – geras, bet ne geriausias
Dvejopi jausmai išlieka ir žiūrint į „HTC One M9“ ekraną. „Samsung Galaxy S6“ apžvalgoje esu minėjęs, jog IPS ekranams vilčių nebelieka. Pamiršau, jog „HTC“ naudoja SLCD3, tačiau vilčių nebėra ir šiai technologijai.
Iš pirmo žvilgsnio, vaizdas neblogas, tačiau kai pradedi „One M9“ ekraną lyginti su konkurentais, supranti, kad galėtų būti žymiai geriau. „HTC One M9“ ekranas man labiau priminė vidutinės klasės telefono ekraną, negu telefono, kuris kainuoja 800 EUR.
Visų pirma – keista, jog „HTC“ savo flagmanui panaudojo Full HD, o ne QHD raiškos ekraną. Tačiau tai, ko gero, mažiausias trūkumas – ekranų taškų vis tiek įžiūrėti nepavyksta, nesvarbu iš kokio atstumo ir kokiu kampu bandžiau žiūrėti.
Supratau, kad konkurentai lenkia „One M9“ visa galva tada, kai padėjau „One M9“ šalia „Xiaomi Mi4“ ir „Samsung Galaxy S6“. „One M9“ ekranas šalia šių dviejų gaminių atrodė kaip „Wolksvagen Golf“ šalia „Bugatti Veyron“ ir „Lamborghini Gallardo“. Ko gero supratote, kad „HTC“ gaminys atrodė liūdnai. Smarkiai atsiliekama spalvų ryškumu ir kontrastingumu. Taip pat nepatiko „One M9“ balta spalva, turinti šiokį tokį geltoną atspalvį. Visgi ne viskas yra blogai – „One M9“ bene geriausiai atvaizduoja juodą spalvą iš visų ne „AMOLED“ technologiją naudojančių ekranų.
Dieną, prieš saulės šviesą, naudotis „One M9“ sunku nebus. Nors čia vėl atsiliekamą nuo konkurentų, tačiau telefono pridengti delnu, kaip tai reikėdavo daryti prieš kelis metus, nereikės.
„HTC One M9“ turi neblogą ekraną ir jis jus pilnai tenkins, jeigu pereisite nuo 2013 metų, ar netgi senesnio, flagmano ar nuo bet kurio vidutinės klasės telefono. Tačiau faktas, jog nuo konkurentų „HTC“ atsilieka.
Bet programinėje įrangoje „HTC“ vis dar pirmauja
„HTC Sense“ visada buvo geriausias „Android“ apvalkalas. Na, galbūt reikėtų išbraukti „HTC Sensation“ laikus – tada „HTC“ iš savo programinės įrangos padarė kažkokią betvarkę. Bet dabar, kiekvieną kartą paėmęs „HTC“ įrenginį, jaučiu, jog programinė įranga buvo kurta su meile ir dėmesys buvo skirtas kiekvienai detalei. Ir tai jaučiama laikant ne tik „HTC One M9“ su „Android Lollipop“ ir „HTC Sense 7“. Tą patį galėčiau pasakyti apie „HTC Desire 601“, kurį testavau 2013 metų pabaigoje. Tą patį galėčiau pasakyti apie bet kurį šios kompanijos telefoną, turintį naujesnę „Sense“ versiją.
Aišku, „Sense“ turi ir trūkumų, tačiau pradėsiu nuo teigiamų dalykų.
Visų pirma, oh god, kaip aš myliu „Sense 7“ išvaizdą. Ji – tiesiog nuostabi. Minimalizmas, solidus kiekis spalvų ir svarbiausia, jog „HTC“ tą pačią dizaino filosofiją išlaikė visose telefono programėlėse, nėra kažkokių netikėtų skeuomorfizmo intarpų ar panašių nukrypimų (žiūriu į tave, „LG“). Visur matomas paprastumas, tačiau man tai tikrai patinka. „Samsung“ dar reikėtų gerokai pasimokyti programinės įrangos dizaino iš „HTC“, nes besinaudodamas „Galaxy S6“ pasijaučiau kaip vienas buvęs garsus Lietuvos krepšininkas. Pažiūrėjus į „S6“ išorę – viskas gražu. Bet šiek tiek juo pasinaudojus, atsiranda noras išjungti. Nes tiesiog šlykštu žiūrėti į „Samsung“ parinktas spalvas, daugybę nukrypimų nuo pasirinktos krypties ir t.t. Tačiau grįžtant prie „HTC“, man tikrai patinka šios kompanijos darbas. Pažvelkite patys ir suprasite, apie ką aš:
Galų gale, jeigu jums nepatinka standartinė „Sense 7“ išvaizda, galima pasirinkti vieną iš daugelio temų. Ne visos jos gražios, tačiau telefono darbas nuo to nei kiek nesulėtėja. Primenu, jog „Sense 7“ temos ne tik pakeičia ikonas ar fono paveiksliuką, bet ir absoliučiai visą programinės įrangos išvaizdą – programėlių dizainą, garsus, šriftus ir t.t. Man visa tai patiko.
Bet kas iš to grožio, kai viskas veikia nežmoniškai lėtai? Ko gero, apie tai pagalvojo ir „HTC“ darbuotojai, todėl „Sense 7“ jie pasistengė neapsunkinti. Jie tai jau buvo padarę „HTC Sensation“ laikais ir aš puikiai pamenu, kad tai niekam nepatiko. O „Sense 7“ veikia tiesiog puikiai. Prie to, žinoma, prisidėjo ir „Snapdragon 810“ procesorius su 3GB RAM, tačiau „Huawei Ascend Mate 7“ ar tas pats „Galaxy Note 4“ turi beveik tokias pat charakteristikas, bet šie telefonai veikia žymiai prasčiau.
„HTC“ nesistengia sužavėti efektais, šviečiančiais burbuliukais ar besitaškančiais lietaus lašeliais. Kiti gamintojai to dar nesupranta, tačiau žmones labiausiai žavi stabilus veikimas. Tuo mane ir milijonus kitų žmonių žavi „iPhone“. Tuo sužavėjo ir „HTC One M9“. Nėra ne tik strigimų slenkant tarp namų ekranų ar naršant internete, tačiau netgi nei kiek nereikia laukti jungiant programėles. Keista, kad šioje vietoje dar yra kuo džiaugtis, kadangi tai senokai turėjo tapti telefonų rinkos standartu. Tačiau bet kuriuo atveju, smagu, jog naudojantis „One M9“ aš nesierzinau dėl laukimų ir strigimų. Didžiulį „HTC One M9“ greitį patvirtina ir sintetiniai spartos testai:
Bet kaip jau minėjau, ne viskas tobula. Man atrodo, jog „HTC“ bijo pridėti savo telefonams nereikalingo funkcionalumo, todėl nerizikuoja ir neprideda beveik nieko. Na, taip, telefoną galima pažadinti bakstelėjus į ekraną, yra „HTC Blinkfeed“ naujienų srautas (skirtingai, negu daugelis, dievinu „Blinkfeed“), „HTC Zoe“, yra netgi beviltiškas, beveik niekada gerai neveikiantis valdiklis, kuris bando atspėti, kurios programėlės jus dabar domins pagal jūsų buvimo vietą, laiką ir panašiai. Tačiau norėtųsi turėti galimybę įjungti valdymą viena ranka, ekrano padalinimą į dvi dalis ir, po velnių, reikia mygtuko, kuriuo galima būtų išjungti visas programėles iš karto. Nes išjunginėti jas po vieną paprasčiausiai užknisa. Trumpai tariant, kartais pasigendu kai kurių funkcijų.
Nors ir ne viskas „Sense 7“ tobula, bet man tikrai patiko. Patirtis beveik puiki – „HTC“ yra žymiai toliau pažengę, negu konkurentai. Jeigu telefoną reikėtų rinktis tik pagal programinę įrangą, neabejodamas rinkčiausi tik „HTC One M9“.
Kamera tiktų vidutinės, bet ne aukščiausios klasės telefonui
O štai jeigu telefoną rinkčiausi pagal kameros galimybes, „HTC One M9“ tikrai nebūtų pats pirmas mano pasirinkimas. Šio aliumininio „HTC“ žvėries kamera yra patenkinama ir ja netgi galima užfiksuoti tikrai neblogų kadrų, tačiau kai kalbame apie aukščiausios klasės telefonus, to tikrai nėra gana. Visų pirma, pastebėjau, jog telefonas labai sunkiai tvarkosi su baltos spalvos balansu. Antra – kamera tamsoje tiesiog beviltiška. Trečia – apskritai, spalvos fiksuojamos išblukusios ir neteisingos. Taip pat trūksta detalumo nuotraukų kampuose. Tačiau visi šie trūkumai (išskyrus paskutinį) atsiranda tik netinkamame apšvietime. Tiksliau ne „netinkamame“, bet „neidealiame“. Idealiame apšvietime, žinoma, nuotraukos gaunasi tikrai puikios. Tačiau tą idealumą rasti sunkoka.
Žinoma, aš nesakau, kad „HTC One M9“ filmuoja ir fotografuoja kaip kokia „Nokia 6020“ su 0.3 megapikselio kamera. Ir aš negaliu sakyti, kad man ji visiškai nepatiko. Patiko, jog autofokusas greitas, valdymas patogus ir yra daugybė efektų. Visai patiko ir priekinė „UltraPixel“ kamera. Ir – dar kartą kartoju – su „HTC One M9“ įmanoma užfiksuoti gerų kadrų. Tiesiog tai yra žymiai sudėtingesnis darbas, negu su kitais flagmanais.
Nuotraukas, kurias užfiksavau su „HTC One M9“ rasite čia.
„HTC One M9“ užfiksuoti vaizdo įrašai:
4K (2160p):
Full HD (1080p):
Baterija – patenkinama, bet ne daugiau
„HTC One M9“ turi ganėtinai nemažą 2840 mAh bateriją, tačiau laiko ji tik patenkinamai, t.y. maždaug taip pat, kaip ir „Samsung Galaxy S6“. Visą darbo dieną ištempti nėra sunku, tačiau intensyvesnio naudojimo „One M9“ atlaiko tik apie 4 valandas. Reikėtų turėti omeny tai, kad „Galaxy S6“ turi aukštesnės raiškos ekraną ir mažesnę bateriją, todėl „HTC One M9“ nuvilia.
Tačiau „HTC One M9“ taip pat turi greito krovimo galimybę – „HTC“ teigimu per 30 minučių galima įkrauti net 60% baterijos energijos. Bet „HTC“ pamiršo pridėti kroviklį, kuris turėtų greito krovimo galimybę, todėl kroviklį teks pirkti atskirai. Tai vienas iš kvailiausių „HTC“ sprendimų, turint omenyje tai, kad „One M9“ kainuoja 800 EUR.
Įsimylėjau taip, kad su trūkumais, ko gero, susitaikyčiau
Pirmą kartą paėmęs „HTC One M9“ į rankas, iš karto šį telefoną pamilau. Dėl dizaino ir fantastiškos, beveik idealios programinės įrangos ir tiesiog greito bei stabilaus veikimo. Susidūriau su daugybe trūkumų – teko ir spjaudytis dėl prastokos kameros, teko daug kartų pasigesti pirštų antspaudų skaitytuvo, o kiek kartų nenorėdamas nuspaudžiau įjungimo/išjungimo mygtuką visiškai netyčia?.. Mane šiek tiek nuvylė ir ekranas bei baterija. Bet visgi, man taip patiko tas tvirtas ir solidus aliuminis, garsūs garsiakalbiai bei solidusis „Sense 7“, kad „HTC One M9“ vis dar laikau vienu iš savo favoritų.
HTC One M9 apžvalga
Imdamas šį telefoną apžvalgai buvau nusiteikęs skeptiškai. Galvojau, jog tai – mano meilės „HTC“ telefonams pabaiga. Tikėjausi, jog „Galaxy S6“ su „LG G4“ „Android“ rinkoje šiemet bus vienvaldžiai lyderiai. Tačiau po dviejų savaičių testavimo suprantu, jog „HTC One M9“ atras savo pirkėją. Ko gero, šis telefonas labiausiai tiks žmonėms, kurie nelabai nori „iPhone“, bet vis tiek nori to stabilumo, paprastumo ir elegantiško grožio. Galbūt teks susitaikyti su tuo, kad kamera ne visada galės užfiksuoti idealius kadrus ar su tuo, kad baterija ne visada tarnaus tiek, kiek norėtųsi. Galbūt kartais telefonas jus pašildys arba ekraną teks pridengti ranka. Tačiau faktas, jog tie keli ženklūs „One M9“ privalumai yra pajėgūs atpirkti visus esamus trūkumus. Ir jeigu dabar galėčiau išsirinkti flagmaną, būtų sunku apsispręsti, ko man reikia labiau.