Dažniausios jaunų vairuotojų klaidos, dėl kurių susimaunama per „Regitra“ egzaminą  (4)

Pirmuoju bandymu vairuotojo pažymėjimą ir teisę vairuoti automobilį gauna kiek mažiau nei kas antras lietuvis, kitiems pagalį į ratus įkiša tiek teorijos, tiek praktikos egzamino metu padarytos klaidos. Kai kurios jų kartojasi nuolat, sako VĮ „Regitra“, egzaminuojančios būsimus vairuotojus, specialistai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Norint gauti automobilio vairuotojo, arba dar kitaip – B kategorijos – pažymėjimą, gebėjimus tenka įrodyti dviem etapais. Pirmiausia – išlaikant teorijos egzaminą, kuriame 30 klausimų apie Kelių eismo taisykles. Tuomet ne vėliau nei per metus nuo teorijos egzamino išlaikymo momento reikia išlaikyti praktinių gebėjimų testą realiame eisme.

Klysta dėl kelio ženklų

„Kalbant apie teorijos egzaminą, verta pastebėti, kad užduodami klausimai yra glaudžiai susiję su praktinėmis situacijomis. Kitaip tariant, siekiama, kad prieš išvažiuodamas į realų eismą žmogus jau būtų apgalvojęs, kaip išvengti avarinių situacijų arba kaip elgtis iškilus tam tikroms aplinkybėms ir nesutrikti“, – kalbėjo Ingrida Kuorytė, VĮ „Regitra“ komunikacijos vadovė.

Tad dažniausiai teorijos egzamine atsakinėjant į klausimus klystama, pavyzdžiui, nurodant, kokių atsargumo priemonių reikėtų imtis išlipant iš automobilio.

Pradedantiesiems trūksta žinių ir apie automobilio naudojimą, atsižvelgiant į aplinką – sustojimą, stovėjimą, kelio ženklus, kelių ženklinimą ir eismo reguliavimo signalus.

Netinkama pavara ir užmiršti veidrodėliai

Praktiniame egzamine klaidos skirstomos į du tipus: nekritines ir kritines. Nekritinės klaidos, aiškino I.Kuorytė, rodo, kad egzamino dalyvis neturi pakankamai įgūdžių, tačiau vienas pats grėsmės kitiems eismo dalyviams nesukelia, o menkesni įgūdžiai netrukdo saugiau vairuoti.

„Dažniausiai pasitaiko, kad neparodomas posūkio signalas, kai jo reikia, be reikalo užgesinamas automobilio variklis, pasirenkama netinkama pavara. Dėl šito pavojingų situacijų nekyla“, – komentavo pašnekovė.

Nekritinių klaidų sąraše – net ir pernelyg lėtas važiavimas, pavyzdžiui, 10–15 km/val., kai eismo sąlygos to nereikalauja. Taip pat – pamiršimas žvalgytis į galinio vaizdo veidrodžius, nesižvalgymas per atitinkamą petį, kai apvažiuojama kliūtis, persirikiuojama į kitą eismo juostą. Nesižvalgant aplink ir nestebint viso kelio priekyje, iš šono ir už transporto priemonės taip pat galima užsitarnauti nekritinę klaidą.

Kada egzaminas neišlaikytas

Kritinės klaidos parodo tai, kad teisę vairuoti automobilį norintis gauti asmuo – nepakankamai pasiruošęs. Taip pat kritinėmis klaidomis tampa ir situacijos, keliančios grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui.

„Dažniausiai nepaisoma eismo reguliavimo signalų, kelio ženklų, ženklinimo, nepraleidžiami kiti eismo dalyviai“, – vardijo I. Kuorytė.

Kritiniais laikomi ir tie atvejai, kai egzaminuotojui tenka žodžiu ar fiziškai įsikišti, kad būtų išvengta eismo įvykio. Egzaminas bus neišlaikytas ir tuo atveju, jei pradedantysis važiuos 10 proc. ar daugiau viršydamas greitį arba jei užbaigus specialų manevrą automobilis stovės ant ar už stovėjimo vietą žyminčių linijų.

Užsispyrėliai bando dešimtis kartų

VĮ „Regitra“ specialistai akcentuoja, kad praėjusių metų Kelių transporto priemonių vairuotojų registro duomenų statistika atskleidžia, jog išlaikyti teorijos egzaminą kiek sudėtingiau nei praktikos. Sėkmingai teorijos egzaminas išlaikomas 1,92 karto, o praktikos – 2,4 karto.

Tiesa, yra ir rekordų. Pavyzdžiui, pernai buvo asmenų, kurie teorijos egzaminą įveikė tik 43 bandymu, o praktikos – tik bandydami 39 kartą.

„Regitros“ specialistai atskleidžia, kad sunkiausiai teorijos egzamino ribą pernai įveikti sekėsi moterims – būtent joms priklauso šio egzamino laikymo rekordas. Vyrų grupėje daugiausia teorijos egzaminas buvo laikytas 39 kartus. Praktikos egzaminas buvo sunkiau įveikiamas vyrams – jiems priklauso rekordas, moterų rekordas – 27 bandymai išlaikyti vairavimo praktiką.

Vyresniems sunkiau įveikti praktiką

Teisę vairuoti automobilį įgyti galima sulaukus pilnametystės, bet, pastebi Ingrida Kuorytė, „Regitros“ komunikacijos specialistė, viršutinės amžiaus ribos, t.y. iki kada galima laikyti egzaminą, nėra. Visgi amžius išties turi įtakos.

„Pavyzdžiui, teorijos egzaminą iš pirmo karto išlaikė 57,1 proc. asmenų iki 31 metų amžiaus, tačiau tik 50,17 proc. pirmu bandymu šį egzaminą įveikė 61 m. ir vyresni asmenys“, – konstatavo I. Kuorytė.

Analizuojant išlaikiusiųjų praktikos egzaminą iš pirmo karto pagal amžiaus grupes duomenis matyti, kad skirtumai tarp vyresnių ir jaunesnių vairuotojų – dar didesni. Jei 42 proc. 31 m. ir vyresnių vairuotojų praktinį egzaminą išlaiko iš pirmo karto, tuo pasigirti gali tik 24 proc. 61 m. ir vyresnio amžiaus vairuotojų.

Pasak I. Kuorytės, analizuojant statistinius duomenis pagal vairuotojų amžių ir lytį, matyti, kad didėjant amžiui tiek vyrai, tiek moterys teorijos ir praktikos egzaminus pirmuoju bandymu išlaiko rečiau.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
Autoriai: Dina Sergijenko
(6)
(0)
(6)

Komentarai (4)