Atkurtas slaptasis Hitlerio naikintuvas (Video)  (81)

Geriausi slaptųjų lėktuvų ekspertai atkūrė radikalų ir beveik užmirštą nacių orlaivį. Net šiandien futuristiškai atrodantis "Horten 2-29" į Antrąjį Pasaulinį karą įsijungė per daug vėlai, kad būtų pradėta jo masinė gamyba.

Inžinierių tikslas buvo nustatyti, ar vadinamasis slaptasis naikintuvas buvo išties atsparus radarų spinduliams. Proceso eigoje jie atrado naujų įrodymų, kaip arti vokiečių inžinieriai buvo prie šio orlaivio užbaigimo. Kai kurie teigia, kad toks ginklas galėjo pakeisti viso karo eigą.

Norėdami atkurti "Horten 2-29", specialistai pradėjo dirbti praėjusių metų pabaigoje. Gynybiniais užsakymais užsiimančios kompanijos "Northrop Grumman" inžinieriai ištyrė originalius nacių brėžinius ir vienintelį iki šių dienų išlikusį egzempliorių, kuris daugiau kaip 50 metų buvo saugomas JAV vyriausybės saugyklose.
Ištisinį sparną primenantis "Horten 2-29" atrodė daugiau panašus į šiandieninį JAV bombonešį B-2 ar netgi į kažką iš filmo "Žviagždžių karai", nei bet kurį kitą Antrojo Pasaulinio karo orlaivį. Jo korpusas pagrinde buvo pagamintas iš medžio. Reaktyviniais varikliais varomas lėktuvas buvo sukurtas skrydžiams iki 970km/h greičiu.

 
Ginkluotas keturiomis 30mm patrankomis ir dvejomis 500kg svorio bombomis planuojamas gamybinis modelis turėjo būti išties pajėgus. Sėkmingi bandomieji skrydžiai "Horten 2-29" prototipu buvo atlikti vos prieš 1944 metų Kalėdas. Tačiau tuo metu laikas naciams tiksėjo jau ne jų naudai, ir projekto jie niekada nebespėjo ištobulinti ir pagamino tik saujelę prototipų. Šio lėktuvo "slaptųjų" savybių nustatymas galėtų istorikams padėti svarstant, kas gi būtų atsitikę jei "Horten 2-29" būtų sėkmingai įsijungęs į tuometinės Vokietijos karines pajėgas.

 
Paskutiniosios minutės "Stebuklingas ginklas"?

Iš pagrindų susvyravus Hitlerio Tūkstantmečio Reicho idėjai, fiureris visomis jėgomis įsikibo slaptų 'stebuklingų' ginklų svajonių. Vieną tokį ginklą - lėktuvą - kūrė broliai Horten'ai. Vadovaujantis projektuotojas Reimar'as Horten'as pagal profesiją buvo sklandytuvų projektuotojas, kuriam "išties imponavo vientiso sparno konstrukcijos variantas, kadangi pasižymėjo mažu oro pasipriešinimo koeficientu ir išskirtinėmis charakteristikomis", teigia Floridoje (JAV) gyvenantis aviacijos istorikas David'as Myhra, kuriam yra keletą kartų tekę imti interviu iš Horten'ų laikotarpiu nuo ankstyvojo devintojo dešimtmečio iki pat jų mirties praėjusio dešimtmečio pabaigoje.

Walter'is Horten'as buvo kariškis, kruis prarado šimtus savo kolegų iš Vokietijos karinių oro  pajėgų Didžiosios Britanijos mūšyje 1940 metais. "Šis praradimas jo nepaliko iki pat mirties", teigia Myhra, knygos "The Horten Brothers and Their All-Wing Aircraft" autorius.

"Jis degė keršto troškimu ir norėjo sukurti lėktuvą, kuris būtų bemaž nematomas Didžiosios Britanijos radarų sistemos grandinei. Jis ir norėjo, kad jo brolis sukurtų būtent tai". Jų bendradarbiavimo rezultatas buvo išties unikalus.

"Jame nėra jokių vertikalių paviršių stabilumui užtikrinti arba valdymui. Kiekvienas išorinis šio lėktuvo paviršius prisideda prie keliamojo pajėgumo", teigia JAV Nacionalinio aeronautikos muziejaus darbuotojas Russell'as Lee, kuriam patikėta vienintelio išlikusio "Horten 2-29" priežiūra. "Šis variantas buvo bandytas dar iki tol, tačiau niekam dar nebuvo pavykę", pasakoja Lee. "Reimar'as Horten'as pastūmėjo idėją į priekį iki tokio praktiškumo, kurio niekas nepagerino iki pat B-2 sukūrimo".


Slaptumo įrodymas?

Lėktuvo radaro bandymai rodo, kad radikaliai lygus lėktuvo korpusas jam išties būtų suteikes ženklų pranašumą prieš radarus, teigia "Northrop Grumman" slaptųjų (arba sunkiai aptinkamų) lėktuvų ekspertas Tom'as Dobrenz'as, kuris vadovavo šiam atkūrimo projektui. Trumpai tariant, panašu, kad "Horten 2-29" buvo pirmasis pasaulyje "nematomas" naikintuvas. Tačiau ar tikrai to buvo siekiama?

"Manau, kad jie pagrinde siekė tobulinti aerodinamines savybes", sako Dobrenz'as. Nepaisant to, bandymai atskleidė, kad "inžinieriai lėktuvo priekinėje dalyje tarp medžio faneros lakštų patalpino kažkokios rūšies anglies pagrindu pagamintą medžiagą", sako mokslininkas.

"Asmeniškai aš neįsivaizduoju jokios kitos tokio sprendimo paskirties, išskyrus bandymą įveikti radarą. Tačiau nesu įsitikinęs, ar jie suprato kaip tai suveiks ir ar iš viso suveiks", prideda Dobrez'as. 

"Galėjo pakeisti žaidimą"

Tačiau mažų mažiausiai viena paslaptis išlieka: kaip Hitlerio slaptasis naikintuvas būtų pakeitęs Antrojo Pasaulinio karo eigą, jei jis vis dėlto būtų pasiekęs masinę gamybą? 

"Šis konstrukcijos variantas jiems suteikė tik 20 procentų mažesnį "nematomumą" radarams lyginant su įprastiniais to meto naikintuvais", sako Dobrenz'as. Remiantis su replika atliktų testų rezultatais, britų radarai virš Lamanšo skriejančius naikintuvus būtų aptikę maždaug 129km atstumu, lyginant su 160km įprastinių lėktuvų atveju. Tačiau dėl didžiulio "Horten 2-29" greičio, laikas nuo detektavimo iki sausumos pasiekimo būtų sumažėjęs nuo 19 iki vos 8 minučių, dėl ko sąjungininkams gintis būtų buvę daug sunkiau.

"Galbūt bent trumpą laiką jis būtų persvėręs svarstykles i kitą pusę, tačiau tik kol jam būtų buvęs sugalvotas priešnuodis", sako Dobrenz'as.

Tačiau "Horten 2-29" projektui buvo toli iki idealaus. Pirmiausia, Antrojo Pasaulinio karo eros reaktyviniai varikliai buvo nepatikimi. Antra, dėl vertikalių stabilizuojančių paviršių nebuvimo (kas yra tiek praeities, tiek dabarties vientiso sparno konstrukcijos trūkumas) lėktuve nuolat atsirasdavo svyravimų, dėl ko taiklus šaudymas ir bombų numetimas būtų kėlęs papildomų problemų.

Kitu laiku ir kitoje vietoje, ilgiau patobulinus, daug žadantis "Horten 2-29" būtų galėjęs pakeisti kažką daugiau. Tačiau kaip teigia aviacijos istorijas George'as Cully, ankstyvaisiais 1945 metais "Vokiečiams baigėsi pilotai, benzinas ir laikas".

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(21)
(0)
(18)

Komentarai (81)