„Tai atrodo kaip tikra katastrofa“: šalia Baikonūro masiškai žūsta saigakai  (0)

Ekologai reikalauja tarptautinio tyrimo dėl beveik 130 tūkstančių Kazachstane kritusių retų gyvūnų


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kazachstano žemės ūkio ministerijos duomenimis, per pastarąsias savaites šalies teritorijoje rasti ne mažiau, kaip 127 000 kritusių saigakų. Kai kurie ekologai šią masišką antilopių, pagal Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos klasifikaciją, esančių prie išnykimo ribos kritimą su aplinkai daromu kenksmingu poveikiu, daromu šiame regione esančio Baikonuro kosmodromo, nuomojamo Rusijai. Jie reikalauja atlikti nepriklausomą tyrimą, dalyvaujant užsienio specialistams.

„Tai atrodo kaip tikra katastrofa“, – sako britų specialistė E.J. Milner-Gulland, vadovaujanti „Saigakų populiacijos išsaugojimo aljansui“, organizacijai, užsiimančiai šios stepinių antilopių rūšies, laikomos Kazachstano stepių simboliu, tyrimais ir apsauga. Milner-Gulland žodžiais tariant, gyvūnai ir toliau dvesia ir kritusių saigakų kasdien vis daugiau. Žuvusių saigakų maitų surinkimas. Vakarų Kazachstanas, 2015 m. gegužės 22-oji.

​Dabar, „Aljanso“ duomenimis, Vidurinėje Azijoje yra maždaug 260 tūkst. saigakų, ne mažiau, nei du šimtai tūkstančių gyvena centriniuose ir vakariniuose Kazachstano rajonuose. Dabartinė gyvūnų žūtis – pati masiškiausia istorijoje. O specialistai svarsto, kas tapo tikrąja tokios ekologinės katastrofos priežastimi.

Valdžios atstovai sako, kad ant maitų nėra traumų ar sužeidimų pėdsakų, kurie nurodytų masinį brakonieriavimą – vieną iš rimčiausių grėsmių saigakų populiacijai. Jų nuomone, gyvūnų kritimo priežastimi tapo pastereliozės bakterijos, pažeidžiančios kvėpavimo takus. E.J. Milner-Gullandsutinka, kad pastereliozė – labiausiai tikėtina masiško kritimo priežastis, tačiau tai yra tik dalis problemos, nes pastereliozės bakterijos paprastai pražudo tik silpnus ir sergančius individus.

Oficialūs paaiškinimai netenkina ir Musagali Duambekovo, Kazachstano ekologinio judėjimo „Anti heptil“ darbuotojo. Heptilas – vienas iš raketinio kuro komponentų. Judėjimas viešina faktus kenksmingo heptilo poveikio aplinkai, vykstančio leidžiant rusiškas raketas iš Kazachstano teritorijoje esančio ir Rusijos nuomojamo kosmodromo Baikonur. Pastaruoju metu keletas „Proton-M“ raketų sprogo netrukus po starto, ir tai, kaip tvirtina ekologai, negalėjo neturėti itin neigiamo poveikio gamtai.

Be to, Musagali Duambekovas mano, kad valdžia stengiasi nuslėpti tikrąsias šios masinės saigakų žūties priežastis. Ekologas skatina sukurti nepriklausomą tarptautinę komisiją, kuri ištirtų šią problemą.

Savo ruožtu, ponia Milner-Gulland sako, kad, heptilo vienareikšmiškai vadinti saigakų žudiku nevalia:

– Manau, kol kas nėra jokių to įrodymų. Todėl laukiame paimtų mėginių toksikologinės analizės rezultatų, padėsiančių suprasti, kas iš tiesų dedasi. Panašu, jei gyvūnų mirtingumas ir toliau augs, toks variantas taps dar menkiau tikėtinu. Galvoju, mums nereikia skleisti šios versijos, kol negavome analizių rezultatų.

Masinių saigakų kritimų keletą kartų būta ir anksčiau, trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir pačioje šio amžiaus pradžioje jie buvo ant išnykimo ribos. To priežastimi buvo infekcijos ir nekontroliuojama medžioklė. 2003 m. saigakų populiaciją susitraukė iki vos 21 tūkstančio. Pastaruoju metu ji stabiliai augo. Mokslininkai viliasi, kad populiacija greitai atsigaus. Saigakai – labai ištvermingi gyvūnai, patelės jauniklius išnešioja gan greitai, o vaisingos tampa jau metų amžiaus. Be Kazachstano, didžiausios saigakų populiacijos gyvena Mongolijje ir Rusijoje – Kalmukijos teritorijoje.


Мерхат Шарипжанов, Андрей Шароградский
www.svoboda.org

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Input.lt
Input.lt
(28)
(0)
(28)

Komentarai (0)