Ukraina turi stiprią karinę pramonę. Tikėtina, kad po karo, kai tik bus galimybė ją atkurti, ji bus dar produktyvesnė. Kurie ukrainietiški ginklai gali sudominti NATO šalis, šiais neramiais laikais norinčias stiprinti savo gynybinius pajėgumus?

Ukraina gamina sunkvežimius, sprogmenis, mažesnius ginklus. Ne viską čia išvardinsime ir ne visa iki 2022-ųjų sukurta karinė produkcija atitinka NATO standartus. Tačiau Ukraina akivaizdžiai pasirinko savo kelią ir jos karinė pramonė gali pasiūlyti tai, kas artimoje ateityje sudomintų NATO šalis. Šiame straipsnyje pateiksime kelis pavyzdžius.

2S22 „Bohdana“

Savaeigė haubica „Bohdana“ yra vienas iš akivaizdžiausių Ukrainos orientavimosi į Vakarų saugumo struktūras pavyzdžių. NATO standartus atitinkančios „Bohdana“ bandymai pradėti dar 2018 metais, maždaug tuo metu haubica važiavo ir parade Kyjive, tačiau oficialiai tarnybą ji pradėjo tik 2022 metais. Ir sėkmingai - „Bohdana“ padėjo išlaisvinti Gyvačių salą.

Kodėl „Bohdana“ gali dominti NATO šalis? Tai - 155 mm haubica ant ratinės važiuoklės. „Bohdana“ gali naudoti standartinę NATO artilerijos amuniciją ir pasižymi labai geromis savybėmis. Pavyzdžiui, 4-8 šūvių per minutę greitis yra labai geras, haubicai reikia tik 5 žmonių įgulos. Ir nors „Bohdana“ montuojama ant „KrAZ“ važiuoklės, pabūklą tikriausiai būtų nesunku pritaikyti kitiems sunkvežimiams.

„Bohdana“ tikriausiai kainuos pigiau nei vakarietiški analogai, todėl šalys galėtų įsigyti didesnius jų kiekius.

R-360 „Neptun“

Raketinio kreiserio „Moskva“ skriaudėja priešlaivinė raketa „Neptun“ oficialiai tarnauja nuo 2021 metų, bet yra labai reta. Šios raketos konstrukcija yra pagrįsta sovietine „Ch-35“, bet yra gerokai modernesnė. „Neptun“ iki taikinio lekia iki 280 km, todėl gali efektyviai saugoti pakrantes.

Kodėl ši raketa gali sudominti kai kurias NATO šalis? Na, ji įrodė, ką gali, o Rusija įrodė, kad mėgsta naudoti laivus sparnuotosioms raketoms leisti. Be to, Ukraina kuria „Neptun“ versiją sausumos taikiniams naikinti 360 km atstumu.

„Vilcha“

Ši prognozė, tikėtina, neišsipildys, bet tai nėra neįmanoma - ukrainiečių „Vilcha“ gali sudominti kai kurias NATO šalis. HIMARS pardavimai po Rusijos invazijos į Ukrainą stipriai šoktelėjo, tai galbūt kai kurias šalis sudomintų pigesnis analogas?

„Vilcha“ - tai ukrainiečių raketų sistema, raketinės artilerijos ginklas. Įprastos „Vilcha“ raketos lekia 70 km atstumu, bet „Vilcha-M“ raketos iki taikinio skrieja net 130 km. Ir neša sunkesnę kovinę galvutę nei HIMARS leidžiamos standartinės GMLRS raketos. „Vilcha“ irgi yra valdomos ir labai tikslios. Šios sistemos patrauklumą galbūt šiek tiek mažina tai, kad ji buvo sukurta sovietinės BM-30 „Smerč“ pagrindu. Nors „Vilcha“ tarnauja nuo 2018 metų, šias sistemas naudoja tik Ukraina ir pirkėjų kol kas nebuvo. Tiesa, ir gamyba nebuvo labai plati.

„Stuhna-P“

Prieštankinė raketa „Stuhna-P“, eksporto rinkose žinoma „Skif“ vardu, yra paleidžiama nuotoliniu būdu nuo trikojo. Ukrainiečiai teigia, kad kartą rusų tanką tokia raketa sunaikino per 5,3 km atstumą. Yra užfiksuota ir „Stuhna-P“ kirčių žemai skrendantiems sraigtasparniams Balandžio 25 d. netoli Iziumo vienos „Stuhna-P“ sistemos operatorius sunaikino ar bent jau apgadino 4 rusų tankus per 4 minutes.

„Stuhna-P“ jau yra eksportuojama sistema - šiuos ginklus naudoja Azerbaidžanas, Alžyras, Saudo Arabija, Sakartvelas, Egiptas ir dar kelios šalys. Turint omenyje, kad Vakaruose prieštankinės raketos gaminamos labai lėtai, „Stuhna-P“ gali tapti patrauklia alternatyva, kurios efektyvumas prieš rusų tankus jau yra įrodytas.

„Stuhna-P“, tarnaujanti nuo 2011 metų, nėra vienintelė mobili ukrainietiška prieštankinė raketa. Ukraina turi ir RK-3 „Korsar“ sistemą, naudojamą nuo 2017 metų. Tai - pigesnis, ne taip toli šaudantis, bet labai efektyvus ir modernus ginklas.

Ir tai - tik keli pavyzdžiai. Ukraina skelbia, kad kuria dronus, kurie lekia 700-1000 km atstumu. Gamina ir įvairias šarvuotas mašinas, ir daug kitų ginklų. Oro gynybos raketos „Dnipro“, galinčios numušti 7 km aukštyje skrendantį orlaivį 150 km atstumu, dar tik testuojamos, todėl neaišku, ar jos pasieks gamybą po karo.

Galbūt „Bohdana“,  „Neptun“ ar „Stuhna-P“ ir neras pirkėjų tarp NATO šalių, tačiau bent jau ateityje ukrainietiški ginklai turėtų dominti Vakarus. Jau vien dėl to, kad Ukraina turi gerus gamybinius pajėgumus ir jos pagamintų ginklų, vos tik gamyklos bus atkurtos, nereikėtų labai ilgai laukti.

Komentarai ()