Ukrainos armijos perspektyvos kovoje su Rusija (Video)  (1)

Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas ketina skelbti dalinę vyrų mobilizaciją. Prieš tai gynybos ministras Iharis Teniuchas pripažino, kad tik 6 tūkst. Ukrainos karių atitinka visus karo reikalavimus. Kokia iš tiesų yra Ukrainos kariuomenės būklė?

Kaip rašo Kremliui labai artimas naujienų portalas regnum.ru, Ukrainos gynybos biudžetas pastaruosius kelerius metus siekdavo vos 1,5 mlrd. JAV dolerių – tai prilygsta 3,75 mlrd. Lt. Kitaip sakant, jei regnum.ru pateikia teisingus skaičius, Ukraina, kuri gyventojų skaičiumi yra daugiau kaip 15 kartų didesnė už Lietuvą, gynybai skirdavo tik tris kartus daugiau lėšų nei Lietuva, kurios gynybos biudžetas yra mažiausias tarp NATO šalių.

Ką turi Ukrainos kariuomenė?

Ukraina turi 20 rusiškų sunkiųjų naikintuvų Su-27, iš kurių tikrai kautis gali 15. Taip pat Ukraina turi 80 lengvųjų rusiškų naikintuvų Mig-29, tačiau kautis iš jų, regnum.ru duomenimis, gali tik 30. Negana to, Rusijos kariuomenės užimtoje Belbeko karinių oro pajėgų bazėje liko net 45 Ukrainos naikintuvai.

Ukrainos karinės oro pajėgos taip pat turi 24 fronto bombonešius Su-24 ir 36 šturmo bombonešius Su-25. Iš jų kovinės parengties gali būti atitinkamai tik 12 ir 14.

Dar blogiau yra tai, kad labiausiai patyrę Ukrainos lakūnai per metus skraido ne daugiau kaip po 40 valandų. Rusijos karinėse oro pajėgose vidutinis lakūno skraidymo laikas siekia 110–130 valandų.

Ukraina turi apie 300 priešlėktuvinės gynybos divizionų S-300 ir 10 divizionų „Buk“. Tačiau šios sistemos yra taip pat pasenusios, Rusija net nebegamina kai kurioms iš jų atsarginių detalių. Negana to, dalis šių sistemų liko Rusijos okupuotame Kryme.

Iki šiol buvo manoma, kad Ukrainos sausumos kariuomenė turi 57 000 kareivių ir karininkų. Tačiau, kaip pripažino Ukrainos gynybos ministras I.Teniuchas, realiai šis skaičius siekia tik 41 000, o visiškos kovinės parengties yra tik 6 000 karių ir karininkų.

Ukraina turi beveik 700 rusiškų tankų T-64A/B/BV, T64BM „Bulat“ ir T-84U „Oplot“, tačiau didelė jų dalis yra nenaudojami – laikomi užkonservuoti. Modernių tankų T-64BM „Bulat“ ir T-84U „Oplot“ yra tik 86. Tankai nėra geriausios būklės, o tankistų parengimas – prastas.

Ukrainos karinis jūrų laivynas, išskyrus vieną laivą, yra užblokuotas Kryme. Čia įstrigo ir elitinis 600 jūrų pėstininkų dalinys.

Vienintelė stipri Ukrainos kariuomenės pusė, pasak regnum.ru, – artilerija, kuri ir pabūklų bei haubicų turi daug, ir artileristai yra gana gerai parengti.

Tačiau Ukrainos armija beveik neturi uniformų rezervo. Armijai trūksta degalų ir tepalų atsargų.

Prieš tokią Ukrainos armiją Rusija gali iškart pasiųsti 150 000 kareivių, 880 tankų, 90 lėktuvų ir 120 sraigtasparnių bei visą Juodosios jūros laivyną.

Bent jau tokius skaičius prieš kurį laiką pateikė Vakarų žiniasklaida.

Kodėl Ukraina negali jėga atsakyti į Rusijos agresiją Kryme

Ukrainos gynybos ministras Ihoris Teniuchas antradienį paaiškino Ukrainos valdžios sprendimą nesiųsti savo karinių dalinių į Rusijos karių faktiškai valdomą Krymą. Anot ministro, jeigu Ukraina siųstų savo karius ir duotų atsakymą Rusijos agresijai, tai gali būti laikoma kaip jėgos naudojimas prieš savo piliečius. Taip yra todėl, nes Rusija nepripažįsta, kad uniformuoti ir ginkluoti vyrai Kryme yra jos piliečiai, rašo naujienų agentūra „Unian“.

Anot I.Teniucho, Ukrainos ginkluotosios pajėgos neturi teisės imtis kariniu veiksmų Kryme. „Teisiškai nėra vykdoma atvira agresija – Rusija oficialiai nepripažįsta savo karių buvimo Kryme. Ji tvirtina, kad tai – savigynos būriai. Todėl bet kokie aktyvūs Ukrainos kariuomenės bandymai stabilizuoti padėtį Kryme tarptautinei bendruomenei gali būti pristatyti kaip jėgos naudojimas prieš savo piliečius“, – parlamente aiškino ministras.

Nors Rusija vis kartoja, kad Kryme siautėjantys ginkluoti vyrai nėra Rusijos kariai, jie į Krymą atvyksta lydimi Rusijos kelių policijos, naudojasi rusiškais ginklais, jų uniformos – identiškos rusiškoms, tik be Rusijos Federacijos ženklų.

Užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad jų skaičiavimais, Kryme yra beveik 19 tūkst. Rusijos karių. 

Antradienį užsienio reikalų ministerija įteikė notą Rusijos ambasadai Ukrainoje. Joje reikalaujama nedelsiant išplukdyti Rusijos Baltijos karinio laivyno laivus iš Ukrainos vandenų.

Ukraina kuria Nacionalinę gvardiją, kuri turės 60 tūkst. savanorių

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį vienbalsiai pritarė pasiūlymui įkurti Nacionalinę gvardiją, kurią sudarys 60 tūkst. savanorių, galinčių padėti atremti Rusijos okupacinius veiksmus.

Šis Aukščiausiosios Rados nutarimas buvo priimtas 262 balsais prieš sekmadienį planuojamą surengti referendumą Rusijos pajėgų kontroliuojamame autonominiame Krymo regione dėl perėjimo prie Kremliaus valdymo.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sekretorius Andrijus Parubijus sakė, kad Nacionalinė gvardija padės „užtikrinti valstybės saugumą, ginti sienas ir eliminuoti teroristines grupuotes“, kuriomis Kijevas paprastai vadina gerai ginkluotas brigadas, patruliuojančias Kryme kartu su Rusijos kariais.

Šis Aukščiausiosios Rados nutarimas buvo priimtas 262 balsais prieš sekmadienį planuojamą surengti referendumą Rusijos pajėgų kontroliuojamame autonominiame Krymo regione dėl perėjimo prie Kremliaus valdymo.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sekretorius Andrijus Parubijus sakė, kad Nacionalinė gvardija padės „užtikrinti valstybės saugumą, ginti sienas ir eliminuoti teroristines grupuotes“, kuriomis Kijevas paprastai vadina gerai ginkluotas brigadas, patruliuojančias Kryme kartu su Rusijos kariais.

JAV ginklais nerems

JAV administracijos atstovas leidinį informavo, kad ukrainiečiai siekė gauti didelius ginklų kiekius, aviacinių degalų, naktinio stebėjimo įrangos, ryšio priemonių. Be to, Ukraina norėjo, kad JAV dalintųsi su ja žvalgybine informacija. „Tačiau amerikiečių valdžia atsisakė“, – skelbia leidinys.

„Šiuo metu mes nesvarstome galimybės suteikti karinės paramos Ukrainai. Mes davėme jiems aiškiai suprasti, kad jie turi tikėtis ekonominės paramos“, – teigė šis konkrečiai neįvardintas administracijos atstovas.

Tiesa, jis neatmetė tikimybės, kad artimu metu ši parama visgi gali būti suteikta. „Mes nepasakėme kategoriško ne. Mes pasakėme: „Dabar – ne“, – sakė jis.

Krymas iš arti

„Vice News“ reporteris Simonas Ostrovskis pastarąją savaitę yra Kryme, iš kurio rengia reportažus apie Rusijos karinę intervenciją. Nors Kryme šiuo metu yra nemažai užsienio valstybių reporterių, S.Ostrovskis išsiskiria savo drąsa prieš automatais ginkluotus karius, rašo „Business Insider“.

Jam taip pat pavyko pakalbinti ir Ukrainos karinio laivo kapitoną apie faktinę padėtį:

Aut. teisės: 15min.lt

(10)
(1)
(0)

Komentarai (1)

Visi šio ciklo įrašai