KTU rektorius: perspektyviausios - tarpdisciplininės specialybės  (7)

Per pirmuosius vadovavimo universitetui metus Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius profesorius Petras Baršauskas iš darbo atleido 14 proc. pensinio amžiaus dėstytojų. Tokią statistiką jis atskleidė praėjusią savaitę viešėdamas Delfi interneto konferencijoje. Į skaitytojų klausimus atsakinėjęs P. Baršauskas kalbėjo apie prastėjantį paruošimo lygį mokykloje ir, jo nuomone, perspektyviausias specialybes.

„Per pirmus mano rektoriavimo metus į pensiją išėjo 14 proc. pensinį amžių pasiekusių dėstytojų. Į jų vietas atėjo jauni žmonės. Bendrai universitete ne tik deklaruojama, bet ir daroma – jaunimui visos durys atviros. Net studentams sudaromos galimybės įsidarbinti“, – klausiamas apie pensinio amžiaus dėstytojus, tvirtino P. Baršauskas. Pasak jo, siekiama, kad su studentais nedirbtų vyresni nei 70 metų asmenys. 

P. Baršausko teigimu, ateityje neperspektyviomis taps tos specialybės, kurios siauros ir apima tik vieną mokslo kryptį. Pasak rektoriaus, jei jis vėl būtų abiturientas, rinktųsi tarpdisciplininę specialybę. Pavyzdžiui, taikomąją matematiką ir ekonomiką, arba inžineriją plius vadybą. 

Profesorius atkreipė dėmesį į tarpkryptiškumo svarbą. Į tai, sako jis, eina Europa ir visas pasaulis. 

„Šiandien nebereikia grynų fizikų, grynų mechanikų. Šiandien didžiausią paklausą turi, pavyzdžiui, informatikas-vadybininkas, mechanikas-inžinierius, inžinierius-ekonomistas – toks žmogus, kuris žino tiek technologijas, tiek ir verslą. Manau, tai ateities specialybės“, – teigė KTU rektorius. 

Rektoriaus teigimu, ateityje rinkoje bus paklausūs, pavyzdžiui, biotechnologai, nanotechnologai, atsinaujinančios energetikos, informacinių technologijų specialistai. 

Mano, kad mokyklose paruošia prasčiau 

KTU rektorius išreiškė poziciją, kad paruošimo lygis mokyklose po truputį krenta. Pasak P. Baršausko, apie tai kalba visi dėstytojai.

P. Baršauskas sulaukė klausimų apie technologinių mokslų studijų sunkumą. „Dėl sunkumo studijuoti nuomonė perdėta. Gal kiek sunkiau studijuoti pirmame antrame kurse matematiką, fiziką ir kitus dalykus. Iš principo darbštiems nėra skirtumo, ką studijuoti“, – teigė P. Baršauskas. 

Rektoriaus žiniomis, inžinerinėse studijose „nubyra“ apie 20 proc. studentų. Pasak jo, programos tobulinamos, bet studijų kokybės reikalavimų universitetas nežada atsisakyti. 

„Žmonės linkę eiti ten, kur paprasčiau ir lengviau. Studijuojant socialinius humanitarinius mokslus, studijos lengvesnės ir pigesnės. Todėl žmonės ten ir eina“, – technologinių mokslų studijų nepopuliarumą aiškino P. Baršauskas. 

Pasak jo, smagu, kad Švietimo ir mokslo ministerijoje vyksta diskusija ir profiliavimas iš principo bus pakeistas. Mat, pagal dabartinę tvarką, jei žmogus išlaikė, pavyzdžiui, istorijos, anglų ir lietuvių kalbų valstybinius egzaminus, jis negali stoti į technologinius mokslus.

Dėl specialistų trūkumo neverkšlena 

KTU rektorius tikino nemėgstantis verkšlenančių, kad kokios nors srities specialistų trūksta. Tačiau, sako jis, iš principo nėra visuomenės su perspektyva, jei nėra technologijų ir inovacijų. P. Baršausko teigimu, reikia suprasti, kad technologiniai mokslai yra svarbūs. 

Pasak profesoriaus, pramonininkai pasigenda šios krypties absolventų, o darbo biržoje registruojasi labai mažas procentas technologinių mokslų specialistų. 

„Kartu turi augti visa valstybės infrastruktūra. Pavyzdžiui, kai kurios pramonės šakos, kaip tekstilės, skundžiasi kvalifikuotų specialistų trūkumu. Kai pramonė moka nedidelius atlyginimus, studentai nenoriai eina ne tik dirbti, bet ir studijuoti“, – į klausimą, ar šiandieninės rinkos poreikiai tikrai atitinka paruošiamų specialistų skaičių, atsakė P. Baršauskas.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Mindaugas Jackevičius

(0)
(0)
(0)

Komentarai (7)