Tiksliųjų dalykų mokytojai: su humanitariniu išsilavinimu nors išmaldos paprašyti mokėsi  (3)

Vyresniųjų – vienuoliktos ir dvyliktos – klasių gamtos ir tiksliųjų mokslų mokytojai atvirauja, jog paaugliai rečiau renkasi mokytis biologijos, chemijos ir matematikos. Priežastis paprasta: neaišku, ar rasi darbą ir ką jame reikės daryti, o į mokyklas niekas neatvyksta pasigirti didelėmis algomis, neva mokamomis specialistams.

„Dirbu gimnazijoje, su dideliais vaikais. Na, jeigu vienuoliktokas renkasi mokslą, jis žino, kad jį panaudos. Jeigu mes neturime, kur įdarbinti biologų ir chemikų, o mokame įdarbinti tik daktarus, tai aš ir nesiskundžiu, kai vaikai renkasi chemijos ar biologijos egzaminą ir kartu mokosi norvegų kalbos, nes jie žino, ką veiks ir kur važiuos. Lietuvoje duonos iš to nepavalgysi“, - sakė biologijos ir chemijos mokytoja.

Pasak jos, logiška, kad 16-os metų žmogus pasirenka mokytis tų dalykų, kuriuos ketina panaudoti studijuodamas ir dirbdamas.

„Jeigu žino, kad nepanaudos – nesimoko. Ir mano dukra man sako: mama, koks tau skirtumas su kokiu diplomu aš plausiu langus Anglijoje. Ji renkasi studijuoti ir kolegijoje, jeigu ką, nes kaupti pinigų mokslams nemato prasmės“, - pasakoja ji.

Biologijos ir chemijos mokytoja sako, jog tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojai žino, kaip galima šiuos dalykus padaryti patrauklesnius, bet tam reikia ir resursų.

„Jeigu turiu jaunesnius mokinius, juos reikia vesti į gamtą, į laboratoriją, mokyti praktinių dalykų ir sudominti darbais, kurie yra arti gyvenimo. Gerai, jeigu gamta yra prie mokyklos, o jeigu ne? Reikia autobusiuko, jis turi važiuoti degalais, jiems reikia pinigų, o valstybė sako – jų nėra. Na, mokytojas renkasi lengviausią būdą – nėra, na ir nereikia. Vaikui neįdomu, jis nežino, kur panaudoti žinias ir gamtos mokslai lieka už borto, - teigia ji. - O jeigu turiu 11-12-os klasės mokinius ir juos rengiu valstybiniam egzaminui, tai yra akademinis mokymas, jokios gamtos čia būti negali, lakštingalų nebeklausome, turime spręsti uždavinius ir turėti paprastą tikslą: 100 balų iš chemijos ar biologijos, kitaip nemokamai nestudijuosi.“

Ji sako, jog svarbus ir kitas aspektas: jeigu tiksliųjų ar gamtos mokslų nori imtis vaikas iš socialiai remtinos šeimos, jis tam galimybių praktiškai neturi, nes nebus kam jo išlaikyti studijų metais.

„Aš, kaip mokytoja, pritarčiau, kad moksleiviai galėtų iš klasės keliauti į gamtą, į fabriką, į kitas išorines edukacines erdves, kad pamatytų, kur tą mokslą jie gali panaudoti. Chemija yra sunki ir neskani, o jeigu tu dar nesupranti, kur ją panaudosi, tai kam jos mokytis? Tada įdomiau socialiniai dalykai: kaip aš bendrausiu, kaip išmoksiu, kokią naudą iš to turėsiu – gal net ir valgyti neturėdamas, bet mokėdamas bendrauti, sugebėsiu išmaldos paprašyti“, - svarstė ji.

Mokiniai negirdėjo apie „tas dideles algas“

Vyresniųjų klasių moksleivius matematikos mokanti mokytoja sako, kad vaikai turi žinoti, kokią naudą gaus mokydamiesi tiksliųjų dalykų. Anot jos, tai taip pat svarbu, kaip mokėti spręsti lygtis su vienu nežinomuoju.

„Bėda ta, kad vaikai, pasirinkę tiksliuosius mokslus, neranda darbo. Dažnai tiksliųjų mokslų sunku mokytis, tam reikia ir gabumų, ir drausmės nuolat prie jų prisėsti. Sako, kad tiksliųjų mokslų specialistams mokamos neblogos algos, bet mokyklose apie tų specialistų dideles algas niekas nieko nežino, į mokyklą niekas neatvažiuoja, kad moksleivius paskatintų rinktis tiksliuosius mokslus. O pas mus kaimuose toks nedarbas ir tokia baisi skylė, kad jauni žmonės galvoja, kaip iš ten greičiau ištrūkti, kokį lengvesnį egzaminą išlaikius ir išvažiuoti“, - teigia ji.

Pasak jos, dabar moksleiviai renkasi lengvesnį kelią, nes tokie jiems yra pateikiami pavyzdžiai: geriau mėginti ką nors apgauti, nei sunkiai dirbti.

„Aišku, dalis mokinių sieja save su studijomis, kur matematikos jiems reikės arba, jeigu jiems sekasi šis dalykas, jie turi gebėjimą mokytis, jie nenori prarasti šanso mokytis. Tačiau vargu, ar jie visi ateityje pasinaudoja įgytomis žiniomis“, - apibendrina ji.

Svarsto privalomą tiksliųjų mokslų egzaminą

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis sutinka, kad moksleivius reikia sudominti tiksliaisiais mokslais.

„Tiksliuosius mokslus reikia populiarinti, - sakė D. Pavalkis. - Mes galvojame šią sritį populiarinti rodydami, kad žmonės, baigę technologinio, inžinerinio profilio specialybes, paprasčiau ir greičiau gauna darbą tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje, negu baigę teisę arba socialinius mokslus. Europoje trūksta masės informacinių technologijų specialistų, vien Vokietijoje trūksta keliasdešimties tūkstančių inžinerinių specialybių specialistų ir apie tai mes kalbame.“

Pasak jo, dar vienas būdas paskatinti mokytis tiksliųjų dalykų – įvesti privalomą tokių mokslų egzaminą.

„Aš manau, kad mes galėsime paskatinti mokytis tiksliųjų dalykų ir jiems gražinti tam tikrą prestižą nuo 2015 m. įvesdami privalomą mokyklos baigimo matematikos, ar tiksliųjų mokslų ar kitaip pavadintą egzaminą. Kol kas dėl to vyksta diskusijos ir visi gali reikšti savo nuomones“, - teigė ministras.

Pasak jo, egzaminas galėtų būti sudarytas iš įvairių užduočių, ne vien tik matematikos teorijos.

„Tai turėtų būti ir matematika, ir logika, ir galbūt verslumo elementai, ar net šachmatų partijos variantas ir panašiai. Kol kas diskusija vyksta“, - svarstė D. Pavalkis.

Šiuo metu Lietuvoje privalomas tik lietuvių kalbos egzaminas.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Erika Fuks

(4)
(0)
(1)

Komentarai (3)