Aral Balkan. Apie meilę... kompiuteriui  (12)

„Geek Ninja Factory“ įkūrėjas Aral Balkan išskirtiniame interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“ aiškino, kaip žmonės pamėgsta savo kompiuterius ir nenori jų liūdinti.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Vaikinas, kuris vieną dieną būna programuotoju, kitą – dizaineriu, o trečią – mokytoju, tikino, kad ateityje nugalės tie, kurie produktų naudotojams pasiūlys geresnes emocijas, o ne daugiau jo ypatybių.

– „Login“ konferencijoje jūsų pranešimo tema buvo „Už patogumo ribų: emocinio dizaino menas“. Kas yra emocinis dizainas?

– Tai dizaino elementas, kuris bendrauja su žmonėmis ir sukelia emocijų. Tai ne kas nors, apie ką iš pradžių galvoji kurdamas produktą. Jei tavo dizainas nenaudojamas, yra nefunkcionalus – apie emocinį dizainą galvoti negalima. Esame pripratę, kad šiandien daugelis produktų yra nenaudojami, tad pamatę, kad kas nors veikia iš pirmo karto, nustembame. Kas būtų, jei produktas ne tik veiktų, bet ir darytų ką nors daugiau? Su juo užmegztume ryšį. O kas, jeigu jis dar būtų ir žavus? Jau nebe gera, bet tiesiog puiki patirtis.

Mačiau žmonių, darančių klaidų, bandančių panaudoti įvairius elementus (angl. „delighters“), sukeliančius gerų emocijų, ant labai silpno produkto pagrindo. Jei produktas nedaro to, ką turėtų bandydamas būti linksmas, jis sukelia priešingą efektą: kodėl tu negali daryti to, ką noriu, kad darytumei, ir kodėl juokiesi iš manęs? Reikia atminti, kad nesame versle, kur reikia dėlioti 1 ir 0. Mums reikia kurti daiktus, kurie kalbasi su žmonėmis maloniai, mums reikia kurti patirtis.

– Kaip emocinis dizainas veikia vartotojus?

Įvairiai. Egzistuoja ryšys tarp estetiškumo ir naudojimo dažnumo. Žmonės pripranta prie savo daiktų. Jeigu jums patinka automobilio išvaizda, bet jis veikia netinkamai, greičiausiai jo nemėgsite. Priešingu atveju žmonės net duoda savo automobiliams vardus. Toks pats ryšys sukuriamas ir su programine įranga.

Buvo atlikta puiki studija. Programinės įrangos gamintojas nusprendė ištirti, kaip bendrovės vertina jų programinę įrangą. Jis pateikė tokius pat klausimus visoms bendrovėms ir tik vienoje jų žmonės buvo patenkinti produktu. Paaiškėjo, kad visose bendrovėse į klausimus buvo atsakinėta naudojant ne kasdienius kompiuterius. Tik vienoje jų, kurioje rezultatai buvo teigiami, darbuotojai atsakinėjo naudodamiesi savo kompiuteriais. Dėl užmegzto ryšio su kompiuteriais jie elgėsi kaip su žmonėmis, todėl atsakinėjo pozityviai, nes nenorėjo jų įžeisti.

– Kokių klaidų daro bendrovės, siekdamos savo produktams taikyti emocinį dizainą?

– Mes tai priimame kaip gryną pinigą. Taip pat pamirštame, ką norime pasiekti, ir nemokame pasakyti „ne“. Mums, kaip dizaineriams, „ne“ yra didžiausias įrankis, kurį galime naudoti darbe. Sudėtingumas ateina lengvai, o paprastumas yra sunkiai pasiekiamas. Tai susiję su sakymu „ne“, galvojant apie tai, ką nori sukurti. Visiems, kurie nori pastoti kelią tavo idėjai, reikia sakyti „ne“, nors kartais tai ir labai sunku.

– Kokius geriausius ir blogiausius emocinio dizaino pavyzdžius galite išskirti?

– Kalbant apie mobiliuosius telefonus pastebimi aiškūs skirtumai. Pavyzdžiui, „iPhone“, kuriame „Apple“ suvaldė tiek programinę, tiek techninę įrangą. Jie sukūrė puikią naudotojo patirtį nuo pat įrenginio dėžės atidarymo iki jo naudojimo.

Tuo tarpu „Google“ operacinę sistemą „Android“ pristatė atviro kodo ir visai paleido vadeles. Šiandien nėra vienos „Android“ versijos, todėl turime daug panašią operacinę sistemą turinčių įrenginių. Tai pavojinga, nes naudotojai turi išankstinį nusistatymą, kaip produktas turėtų veikti. „Google“ taikosi į kiekybę, kaip kažkada „Microsoft“. Tačiau šiandien tai nebūtinai veikia. „Google“ bando operacinę sistemą įdiegti į kuo daugiau įrenginių, tačiau jie turi konkurentą, kuris sukuria puikią naudotojų patirtį. Kam rūpi, kad yra 50 skirtingų įrenginių su „Android“, jeigu jie veikia skirtingai ir sukuria skirtingus lūkesčius.

– Kokia linkme toliau judės emocinis dizainas?

– Ateityje bendrovės, kurios tai supras, sulauks sėkmės, o kitos liks ten, kur yra šiandien, nes tai prieštaraus jų kultūrai. Pavyzdžiui, „Nokia“ emocinio dizaino nesupranta. Kurdami vieną produktą, jie bendravo su daugiau nei 20 „Fokus“ grupių, tačiau nė karto nebuvo kalbama apie produkto naudotojo patirtį. Jie nuolat klausia, kas blogai, tačiau atsakymas visada buvo prieš akis.

Anksčiau produktų fragmentacija buvo geras dalykas, ypač monopolijose. Tačiau šiandien tai sunkina padėtį, nes, užuot turėję 1, turime 5 „Windows“ versijas. „Apple“ su viena operacine sistema šiandien patiria didesnę ilgalaikę naudą. Eisime tuo keliu, kad verslo modelis, suteikiantis produktui daugiau savybių, nebegalės konkuruoti su modeliu, kuris formuos naudotojų mąstyseną. Žmonės, kurie naudojasi pirmuoju modeliu, tiesiog išnyks.

– Ar šiandien kas nors gali konkuruoti su „Apple“?

– Tikiuosi, nes jiems reikia konkurentų. Maniau, kad konkuruoti galės operacinė sistema „Palm“, kol jų nenupirko HP. Tačiau vėliau jie išleido 2 versijas skirtingu kraštinių santykiu. Tokie sprendimai sukuria sudėtingesnius dalykus – fragmentaciją. Taip niekada nedarė „Apple“: kai didino „iPhone“ skiriamąją gebą, nebuvo tarpinių variantų, kurie gal ir būtų kainavę mažiau. Jei verslo žmonės to nesupras, tai gali paveikti bendrovės biudžetą, struktūrą ir galimybes. „Apple“ yra unikali, nes yra kažkas viršuje, kuris emocinį dizainą supranta ir stumia jį hierarchijos laiptais žemyn. Tokių bendrovių yra nedaug. Daugelyje įmonių tai suprantantys žmonės yra hierarchinės struktūros apačioje.

– Didžiąją dalį dienos praleidžiate internete ar bent apie jį kalbėdami. Ką jums reiškia internetas?

– Internetas man yra šeštasis jausmas. Jis suteikia gebėjimų, kurių neturiu. Lengvai galiu sužinoti, kur esu aš ar mano draugai, galiu kalbėtis su jais. Jei neturiu priėjimo prie interneto, jaučiuosi taip, lyg kas nors būtų nupjovęs man ranką.

Ateityje apie internetą tiesiog negalvosime. Jis bus visur ir viskas bus sujungta. Jau šiandien iš dalies taip ir yra. Ateityje jis bus kaip elektra ar kita komunalinė paslauga. Būtų gerai, kad šalys apie internetą galvotų taip pat, skatintų jo plėtrą ir leistų naudotis juo nemokamai. Tai pasaulyje atneštų didelių pokyčių.
Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt
Autoriai: Martynas Pasiliauskas
(0)
(0)
(0)

Komentarai (12)

Susijusios žymos: