Narkotikų karteliai okupuoja Pietų Ameriką  (7)

Jau daugiau nei penkerius metus iš narkotikų karo nesugebanti išbristi Meksika šiemet rinks naują prezidentą, tačiau šalies gyventojai kasmet augančio nusikalstamumo fone teigiamų permainų nesitiki. O kritikai sako, kad jei ateityje ir pavyktų sumažinti narkotikų kartelių įtaką Meksikoje, jų veikla ne dingtų, o persikeltų į kitas šalis.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

JAV Teisės departamento pateiktais duomenimis, Meksikos ir Kolumbijos aukščiausi kartelių vadai per 2009 metus iš narkotikų uždirbo apie 39 mlrd. dolerių (101 mlrd. litų) – maždaug 4 kartus daugiau pinigų, negu sudaro šių metų Lietuvos biudžetą. Kadangi nuo 2009 m. prekybos narkotikais mastai dar paaugo, manoma, kad 2011-aisiais ši suma siekė apie 50 mlrd. dolerių (130 mlrd. litų).

Meksikos narkotikų prekeiviai 2011 m. kontroliavo apie 90 proc. į JAV patenkančių narkotikų – heroino, kokaino, amfetamino ir marihuanos. Be to, vis dažniau karteliai jau ne tik tiekia narkotikus į JAV, bet ir tiesiogiai veikia šioje šalyje. Kaip praneša CNN, Teksaso ar Arizonos valstijose narkotikų prekeiviais verbuojami dirbti mokyklinio amžiaus vaikai, vis daugiau mirčių siejama su narkotikų karais, o pačių narkotikų kai kuriuose miestuose gauti yra taip pat paprasta, kaip užsisakyti picą.

Kas mėnesį 3,2 tūkst. km JAV ir Meksikos pasienio ruože aptinkami šimtų metrų tuneliai, skirti gabenti narkotikams, sulaikoma tonos narkotinių medžiagų, tačiau nelegali prekyba vis tiek klesti.

Vis labiau nerimą kelia tai, kad kartelių įtakos sferos palaipsniui pradeda persikelti į JAV ir kitas Pietų Amerikos valstybes – pirmiausia į Meksikos kaimynę Gvatemalą. Suprasdama, kad nugalėti narkotikų kartelių jėga neįmanoma, Gvatemala atvirai svarsto galimybę legalizuoti narkotikus – manoma, kad šis žingsnis gerokai sumažintų tiekėjų pelnus ir nusikalstamumą.

Ginklai – iš JAV

Meksikoje išskiriami penki įtakingiausi karteliai – „Sinaloa“, „Los Zetas“, „Tijuana“, „Juarez“ ir „Gulf“. Lyderis „Sinaloa“ kontroliuoja pagrindinius narkotikų maršrutus į JAV. Tačiau pastaruoju metu jam vis labiau ant kulnų mina „Los Zetas“. Kadaise priklausę „Gulf“ karteliui, „Los Zetas“ nuo pastarojo atsiskyrė ir ėmė veikti savarankiškai. Šio kartelio nariai – buvę Meksikos specialiųjų pajėgų kareiviai, jie apibūdinami kaip pavojingiausi, žiauriausi, naudojantys moderniausius ginklus ir karo taktikas. „Los Zetas“ verčiasi ne tik narkotikų prekyba, bet ir reketu, grobimais bei kita nelegalia veikla.

Nusikaltėliai Meksikoje yra ne mažiau ginkluoti nei policijos pareigūnai ir dėl to save gali kaltinti tik JAV – įvairiais skaičiavimais, į Meksiką iš JAV patenka nuo 70 iki 90 proc. ginklų. JAV norint įsigyti ginklų nereikalingas specialus leidimas, o juos praradus apie tai nereikia pranešti pareigūnams, todėl ginklai lengvai patenka į Meksikos pasienį, o iš ten kontrabanda – į pačią Meksiką.

Meksikos narkotikų karas neatsiejamas ir nuo vieno pagrindinių – „Sinaloa“ kartelio vado Joaquino Guzmano Loeros, pravarde El Chapo. „Forbes“ jo turtą vertina apytiksliai 1 mlrd dolerių ir skelbia jį 41-uoju įtakingiausiu žmogumi pasaulyje. El Chapo 2001 m. sugebėjo pabėgti iš Meksikos kalėjimo maksimalios apsaugos kameros ir nuo to laiko pareigūnai jo nebematė. Manoma, kad jis gali būti atsakingas už daugelį narkotikų pergabenimo į JAV operacijų.

Tarsi robinai hudai

Sunku pasakyti, ar 2006 metais prezidento Felipe Calderono pradėta kova su karteliais duoda didesnių teigiamų rezultatų. Valdžia skelbia, kad misijos prieš kartelius metu sulaikyti narkotikų kiekiai ir platintojų skaičius – rekordiniai, lūžio taškas jau pasiektas.

Tačiau nusikalstamumas Meksikoje kasmet auga. Tiesa, pernai jis paaugo 8 proc. ir tai yra mažiausias nusikalstamumo augimas nuo 2006 m., kai prezidentas F. Calderonas kovai su karteliais pasiuntė 50 tūkst. kareivių ir atleido šimtus aukščiausio rango korumpuotų pareigūnų. Tačiau kritikai mano, kad prezidentas pradėdamas misiją deramai neįvertino, kokia iš tiesų korumpuota yra Meksikos teisėsauga.

Didžiausia šalies problema ta, kad daugumai neturtingų gyventojų narkotikų karteliai tapo tarsi alternatyva valstybiniam sektoriui. Karteliai šalyje – tarsi robinai hudai, galintys gyventojams duoti darbo, maisto, pinigų – to, ko žmonėms čia trūksta jau seniai.

Pareigūnais nepasitiki

Štai kartelis „Los Zetas“ tokiuose neturtinguose miestuose kaip Siudad Chuaresas, kur minimalus darbo užmokestis siekia 5 dolerius per dieną, o didelė dalis gyventojų yra bedarbiai, tiesiog ant tiltų ar kitų matomų vietų deda iškabas, kuriose siūlo prisidėti prie kartelio ir užsidirbti.

Nusikalstamumas Siudad Chuarese klesti – gyventojų nebestebina, kad viduryje dienos mieste įvykdomos žmogžudystės. Tačiau žmogžudysčių liudininkų nėra – žmonės nepasitiki korumpuotais pareigūnais ir bijo, kad su jais gali būti susidorota, todėl tyli. „Silver or lead“ (sidabras ar švinas) – taip angliškai skamba pasiūlymas, pateikiamas policininkams ir teisėsaugininkams: arba pareigūnas priima kyšį ir būna paperkamas, arba nužudomas.

Liūdna kasdienybė atsispindi ir šios šalies kultūroje – Meksikoje klesti narcocorridos – muzikos žanras, šlovinantis prekybą narkotikais ir kriminalinį pasaulį. Patys narkotikų prekeiviai moka didelius pinigus dainų kūrėjams, kad šie kurtų narcocorridas, tačiau ši profesija – rizikinga. Dauguma garsių atlikėjų būna nušauti konkuruojančių kartelių.

Laukia rinkimai

Šiemet Meksikos laukia reikšmingi pokyčiai – birželį vyksiančiuose prezidento rinkimuose karą su karteliais pradėjęs prezidentas F. Calderonas jau nebegalės dalyvauti.

Dabartinis apklausų lyderis Enrique Pena Nieto, jei tik bus išrinktas prezidentu, žada tęsti kovą su narkotikų karteliais ir tai daryti ne tik tiesiogiai, bet ir kitais būdais – daug dėmesio skirti nusikalstamumo korupcijai mažinti. Vienas iš prezidento siūlymų – panaikinti mokesčius skurdžiausiame šalies mieste Siudad Chuarese, kad žmonės čia mestų prekybą narkotikais ir užsiimtų kita veikla.

Kad ir kas laimės rinkimus, kritikai sutinka, jog sumažinti kartelių įtaką įmanoma dviem pagrindiniais būdais – su jais kovojant arba derantis, kaip tai buvo padaryta Kolumbijos atveju.

Faktai: Meksikos narkotikų karas

  • Pagaminti vieną kilogramą kokaino Pietų Meksikoje kainuoja maždaug 2 tūkst. JAV dolerių (5,2 tūkst. litų), o JAV jie gali būti parduodami nuo 34 iki 120 tūkst. (90–300 tūkst. litų), priklausomai nuo pardavimo vietos.
  • Per metus aukščiausių narkotikų vadų gaunamas pelnas siekia apie 50 mlrd. JAV dolerių (130 mlrd. litų).
  • Pernai pavasarį atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 45 proc. žmonių mano, jog kova su karteliais duoda rezultatų, o 83 proc. palaiko prezidento F. Calderono kovos strategiją.
  • JAV Teisės departamento duomenimis, Meksikos karteliai 2008 m. veikė 230 JAV miestų, o 2011 metais jau perkopė 1 tūkst.
  • Narkotikų kare nuo 2006 metų jau žuvo apie 50 tūkst. žmonių

Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“, rubrikoje „Tryliktas puslapis“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt
Autoriai: Paulius Grinkevičius
(0)
(0)
(0)

Komentarai (7)