Sprendimai, pakeitę verslo istoriją  (1)

Verslo sėkmę arba pražūtį gali lemti vienas vienintelis sprendimas. Kai kurie verslo vizionieriai lemtingą akimirką imdavosi ryžtingų, originalių ir negailestingų žingsnių, rašo „Business Insider“.

„Puma“

Praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje tarp „Adidas“ ir „Puma“ virė konkurencinė kova. Abi bendrovės neoficialiai sutarė, kad nė viena iš jų savo gaminių reklamai nenaudos futbolo legendos Edsono Arantes do Nascimento, žinomo Pele pravarde.

Prieš prasidedant 1970 metų pasaulio futbolo čempionatui, su futbolininku susisiekė „Puma“ atstovas Hansas Henningsenas.

Likus kelioms akimirkoms iki finalinių rungtynių pradžios Pele paprašė teisėjų skirti laiko užsirišti batus. Tuo metu filmavimo kameros nukrypo į „Puma“ sportinius batelius dėvintį Pele ir viso pasaulio futbolo aistruoliai turėjo progą išvysti bendrovės prekės ženklą.

„Puma“ už batraiščių užsirišimą futbolininkui sumokėjo 120 tūkst. JAV dolerių.

Henry Fordas

XX. amžiaus pradžioje JAV pramonininkai nevertino nekvalifikuotos darbo jėgos, todėl Henry Fordo sprendimas mokėti darbuotojams dvigubai didesnius atlyginimus nei konkurentų fabrikuose ir viena valanda sutrumpinti darbo laiką nustebino vietos verslininkus.

Savo ruožtu Henry Fordas išlošė keliais aspektais. Viešųjų ryšių akcija sukūrė teigiamą bendrovės įvaizdį. Sumažėjo darbuotojų kaita, kartu sumažėjo ir apmokymams skirtos išlaidos, o darbuotojai ilgainiui tapo produktyvesni. Bendrovė galėjo rinktis iš geriausių kandidatų, nes visi norėjo pasidvigubinti savo algą.

H. Fordo sprendimas pagerino įmonės gamybos produktyvumą, ir suteikė darbuotojams galimybę žengti į viduriniąją klasę. Pastarieji, pagerinę savo asmeninius finansus, mielai pirko „Ford“ automobilius.

„Porsche“

2006 metais sportinių automobilių gamintoja „Porsche“, artimai susijusi su Vokietijos automobilių gamybos milžinu „Volkswagen“, per kelis metus supirko didžiąją dalį pastarosios akcijų.

Daug mažesnė bendrovė „Porsche“ sėkmingai paskleidė gandus esą galinti perimti „Volkswagen“. Iš tikrųjų „Porsche“ neturėjo tokių planų, tačiau „Volkswagen“ akcijų vertė itin staigiai išaugo ir bendrovė trumpam tapo pačia vertingiausia pasaulyje. „Porsche“ iš šių spekuliacijų uždirbo nuo 6 iki 12 mlrd. eurų.

„Unilever“

1997 metais „Procter & Gamble“ ruošėsi pristatyti „Ariel“ prekės ženklo valiklį. Tuo metu 80 proc. tokio tipo valiklių priklausė bendrovei „Unilever“.

„Unilever“ nutarė nelaukti ir dar iki pasirodant konkuruojančiam produktui pradėjo reklamuoti mažą klozetų gamintoją „Ariel del Plata“. Reklamoje buvo rodomas tualeto dangtis ir kartojamas žodis „Ariel“. Bendrovė vartotojų tarpe sėkmingai įtvirtino sąsajas tarp tualeto ir „Ariel“ vardo. „Procter & Gamble“ teko atidėti savo planus.

„Microsoft“

Prieš tris dešimtmečius IBM paprašė Billo Gateso sukurti operacinę sistemą jų kompiuteriams. Pastarasis už 50 tūkst. JAV dolerių įsigijo operacinės sistemos QDOS licenciją iš Timo Pattersono, modifikavo programinę įrangą, naują produktą pavadino MS-DOS ir pardavė IBM.

B. Gatesas įtikino IBM vadovybę leisti reklamuoti ir pardavinėti MS-DOS operacinę sistemą atskirai nuo techninės įrangos. IBM tvirtai tikėjo, kad pelnas slypi techninėje įrangoje, o ne programinėje, todėl leido B. Gatesui užsiimti MS-DOS marketingu.

Netrukus ir kitos bendrovės ėmė kurti asmeninius kompiuterius, operacinė sistema MS-DOS tapo visuotiniu standartu, o B. Gatesas pradėjo kurti „Microsoft“ imperiją.

„Coca-Cola“

1915 metais „Coca-Cola“ surengė butelio dizaino konkursą. Autoriai turėjo sukurti tokį butelio dizainą, kuris leistų lengvai atskirti bendrovės produkciją nuo konkurentų butelių.

Konkurso laimėtoju tapo Earlas Deanas, kurio butelio dizainas buvo patentuotas 1916 metais.

„Minnetoka“

Praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje skystą muilą JAV gamino tik viena regioninė bendrovė „Minnetoka“. Vietos vartotojams patiko šis produktas, tad įmonė nutarė plėsti veiklą ir prekiauti daugelyje valstijų.

Šis žingsnis pritraukė didesnių bendrovių dėmesį. Pastarosios galėjo labai greitai sukurti panašų produktą ir pasitelkdamos geresnius marketingo bei platinimo išteklius išstumti „Minnetoka“.

Bendrovė griebėsi itin drąsaus žingsnio ir už 12 mln. JAV dolerių (ši suma buvo didesnė nei pačios bendrovės vertė) supirko visas plastikines pompas, skirtas skystam muilui, metams ar dviems į priekį.

„Minnetoka“ sėkmingai išplėtė savo gamybą. Ilgainiui bendrovę įsigijo „Colgate Palmolive“.

„Oakley Sunglasses“

2010 metais Čilėje vyko užgriuvusių kalnakasių gelbėjimo operacija. „Oakley Sunglasses“ dar prieš išgelbstint darbininkus, padovanojo 35 poras akinių po 180 JAV dolerių. Šiais akiniais kalnakasių akys turėjo būti apsaugotos nuo saulės šviesos.

Kuomet kalnakasiai po 69 dienų praleistų šachtoje iškilo į paviršių daugelis dėvėjo „Oakley Sunglasses“ akinius. Tuo metu viso pasaulio žiniasklaida stebėjo įvykius Čilėje.

CNBC apskaičiavo, kad bendrovė sulaukė 41 mln. JAV dolerių vertės nemokamos reklamos.

„Apple“

Muzikos grotuvas „iPod“ pasirodė 2001 metais. Iki tol beveik visos ausinės buvo nuobodžios pilkos arba juodos spalvos.

Steve'as Jobsas siekė, kad „iPod“ grotuvas harmoningai derėtų su aplinka, todėl reikalavo prie grotuvo dizaino priderinti ausines, apsauginius dėkliukus, laidus ir pačią pakuotę.

„iPod“ tapo vieninteliu grotuvu su baltomis ausinėmis. Net ir nematydamas paties grotuvo, pašalinis stebėtojas žinojo, kokios bendrovės įrenginiu naudojasi baltų ausinių savininkas.

Kiek vėliau „Apple“ sukūrė „iPod“ reklaminę kampaniją, kurioje dominavo vien tik baltos ausinės.

Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt

(10)
(0)
(0)

Komentarai (1)