Ed Cumming. Nauja karta: vaistas tikrai veikia  (11)

Vieną šios vasaros vakarą mūsų paskutinio semestro Kembridže metu mano kambariokė Katie surengė vakarėlį. Mūsų kompanija susirinko XVII a. mansardoje, jos nuotakios lubos atrodė žaviai, o pro langą matėsi Karališkojo koledžo koplyčia, bilijardo stalo formos pievelė ir didinga upė.

Šiame kambaryje galima buvo pajusti studentiško gyvenimo, kuris prabėgo pro akis, atmosferą: net pasenęs durų rėmas buvo maloniai patrauklus. Tačiau man kažkaip nesinorėjo prisijungti prie šviesių jaunų galvų, geriančių degtinę iš kavos puodukų. Ne dėl kažkokių principų, bet dėl modafinilio, stiprinančio koncentraciją. Aš sėdėjau prie stalo ir rašiau esė. Aš beveik nemačiau vakarėlio, kol, pakėlęs galvą, nepastebėjau, kad jis baigėsi. Buvo pabaigtas ir darbas: 2000 žodžių per pusantros valandos.

Aš buvau eilinis studentas, tačiau vaistas leido man pasijusti ypatingu. Jeigu ne jis, būčiau rašęs ilgai ir nuobodžiai. Dabar gi prisėdau ir padariau. Aš esu įsitikinęs, kad modafinilis pagerino mano rezultatus, ir aš nebuvau toks vienas: tokia cheminio tobulėjimo praktika tampa studentiško gyvenimo dalimi.

Modafinilis buvo kuriamas ne tokiems kaip aš. Jis turėjo padėti narkolepsikams neužmigti, o po to buvo duodamas kareiviams, kad jie galėtų nemiegoti naktį. Tačiau laikui bėgant buvo pastebėta, kad šis vaistas leidžia ne tik neužmigti, bet ir gerina koncentraciją. Aš pirmą kartą išbandžiau jį, kai supratau, kad keturi ar penki mano draugai jį jau naudoja, besiruošdami egzaminams. Artėjant atsiskaitymų metui, jie norėjo pagerinti savo koncentraciją ir taip įveikti norą pailsėti. Šiuolaikiniam studentui sunku nesiblaškyti. Nors mes esame technologiškai raštingi, mums sunku per ilgai domėtis viena idėja, ir mano draugai surado vakciną.

Aš pasinaudojau proga prie jų prisijungti. Gauti vaistą nebuvo sunku. Nors Britanijoje ir Amerikoje modafinilis parduodamas tik pagal receptą, jis yra prieinamas kitomis formomis: Modalert, Modapro, Provigil. Vienas iš draugu net tapo neoficialiu koncentracijos prekiautoju. Jis nusipirko didelę partiją Indijoje pigiau ir pardavė brangiau. Kadangi kai kas naudojo vaistą kasdien, jo paklausa nuolat augo.

Kaip vienas iš jo pirkėjų, kuris vartojo modafinilį šešias savaites prieš egzaminus, galiu patvirtinti, kad jis yra veiksmingas – jis padeda dirbti geriau. Kuomet aš išbandžiau jį, jaučiausi pailsėjęs ir ramus: nebuvo jokios euforijos kaip amfetamino atveju ar irzlumo kaip nuo kofeino – tik padidėjęs žvalumas ir didžiulis noras pabaigti turimą užduotį. Preparato 100-200 mg. dozė paprastai veikė apie šešias valandas.

Tačiau ne viskas buvo idealu. Naktį pasijutau keistai. Nors aš jaučiausi žvalus, užmigau lengvai. Tas prieštaringumas tapo nemaloniu priminimu, kad, nepaisant daugybės tyrimų, niekas detaliai nesupranta neurologinio modafinilio mechanizmo ar šalutinio jo ilgalaikio vartojimo poveikio. Tačiau studentams tai nerūpėjo.

Nors aš dirbau efektyviau, mano darbas netapo geresniu. Kaip pasakė vienas iš mano draugų, kuris vartojo modafinilį kasdien: „Jis nepadaro tavęs genijumi, tik savotišku atsiskyrėliu“. Suprasdamas, kad galiausiai nugalės būtent genijai, aš nusprendžiau nevartoti vaisto egzaminų metu. Nenorėjau, kad kažkas šalutinis lemtų mano sprendimus. Mano pardavėjas patvirtino: „Aš nemanau, kad dauguma [vartoja jį egzaminų metu]. Jie nusprendė, kad nenori prisirišti, kadangi sesija trunka ilgai“.

Tačiau kai kurie tikrai vartojo, panašiai kaip kažkam reikia cigaretės ar puodelio kavos dienos pradžiai. Tai baisiausias narkotikų plitimo aspektas. Kembridžo klinikinės neuropsichologijos profesorė Barbara Sahakian daug rašė apie modafinilį. Ji sako: „Tai prievartos klausimas – studentai gali jausti spaudimą vartoti jį, nors kai kas gali manyti, kad tai žaidimas ar tiesiog taisyklių pažeidimas. Svarstant konkurencingas situacijas – pavyzdžiui, sporte – keliamas klausimas, ar jis turėtų būti uždraustas“.

Clare koledžo dekanė Tamara Follini irgi įžvelgia „paralelę su atletais“. „Tai labai pavojinga tendencija. Studentai gali klysti dėl to, kada jų koncentracija yra geresnė“, – sako ji.

Mano kambariokė Katie, kuri yra mokslininkė, kategoriškai atsisakė išbandyti modafinilį: „Jeigu kiekvienas pradės jį vartoti, mes visi išprotėsime, siekdami pagerinti mūsų smegenų veiklą. Tai pavojinga. Tu turėtum dirbti su tuo, ką gavai“. Harvardo studentas, kurį neseniai citavo New Yorker, pasakė, kad daugiausia vaistą vartojo studentai, kuriems trūko laiko, o ne tie, kurie ir taip gerai mokėsi.

Universiteto duomenimis modafinilį išbandė 10% Kembridžo studentų. Mano patirtis tai patvirtina. Tai neišnyks, nes tai prieinama ir efektyvu. Kaip teigia B. Sahakian: „Mane neramina tai, kad žmonės, norėdami greito rezultato, nesirūpina bendra savo gyvenimo harmonija. Mes tampame 24/7 visuomene, kurioje žmonės dirba visą laiką, nes gali“.

Parengta pagal More Intelligent Life

Aut. teisės: politika.lt
Autoriai: Ed Cumming

(3)
(0)
(3)

Komentarai (11)