5 priežastys, kodėl Šiaurės Korėja nieko nebijo - „JAV nepuolė kai neturėjome branduolinių ginklų nepuls ir dabar“  (7)

Šiaurės Korėja jau daug metų metodiškai kūrė branduolinę programą, o Jungtinės Amerikos Valstijos niekaip nerado atsako. Dabar Vašingtonas moka už klaidas, „Politico“ rašo Jonas Wolfsthalas, Harvardo universiteto ekspertas, 1995–1996 metais vykdęs Šiaurės Korėjos branduolinių objektų stebėjimą.

Anot J.Wolfsthalo, daugelis amerikiečių mano, kad Šiaurės Korėja yra itin keista vieta, kuriai vadovauja pasaulį sunaikinti siekiantis išprotėjęs lyderis – Kim Jong Unas. „Toks požiūris, žinoma, yra beveik absoliučiai klaidingas ir paaiškina, kodėl dabartinės diskusijos dėl to, ką daryti su branduoline Šiaurės Korėja, yra tokios nevaisingos“, – rašo analitikas.

Jo teigimu, Kim Jong Unas, vystydamas raketinę ir branduolinę programas, iš tiesų veikia metodiškai ir atsargiai. Tai rodo, kad jis vertina milžiniškus JAV karinius pajėgumus ir nėra nusiteikęs kariniam konfliktui – bent jau kol kas.

Tačiau ką Kim Jong Unas galvoja apie JAV? Pasak J.Wolfsthalo, jei Vašingtonas ir toliau remsis atgrasymo politika Korėjos pusiasalyje, būtų pravartu šį tą žinoti, ką siekiama atgrasyti ir kaip toji valstybė vertina amerikiečius.

J.Wolfsthalas anksčiau dirbo Baracko Obamos administracijoje ir koordinavo branduolinio ginklo neplatinimo politiką. Jis teigia daug mąstęs apie Pchenjano požiūrį, kai JAV bandė pataikyti su tinkamais pranešimais dėl atgrasymo.

Esą pastangos neleisti Šiaurės Korėjai sukurti branduolinio ginklo beveik per tris dešimtmečius suformavo tam tikras tendencijas. O jomis ir remiasi Kim Jong Unas, priimdamas sprendimus.

„Dėl Šiaurės Korėjos branduolinių ambicijų pradėjome dirbti devintojo dešimtmečio pabaigoje, ir nuo laiko jau penki JAV prezidentai nesėkmingai bandė užkirsti joms kelią. Vaizdas, kalbant atvirai, gana nuvilia“, – teigia J.Wolfsthalas.

Penki požiūriai Pchenjane

Jis pateikia penkias taisykles, kuriomis, kaip galima spręsti, vadovaujasi Kim Jong Unas ir kurios paremtos JAV žodžiais bei veiksmais per pastaruosius 30 metų. J.Wolfstahlas tariamai cituoja tai, kaip mąstoma Pchenjane.

1. JAV nori susitarti

„Jungtinės Valstijos sako, kad nenori, jog mes turėtume branduolinį ginklą, tačiau jos, atrodo, susitaiko su faktu. Mes vis dar čia. Kai mus dešimtojo dešimtmečio pradžioje pagavo meluojant apie branduolinių produktų kūrimą, Vašingtonas paskelbė šiek tiek sankcijų, bet tada susitarė. Kai mes pažeidėme susitarimą, vėl sulaukėme sankcijų, tačiau 2005-aisiais amerikiečiai vėl pabandė susitarti. Kai 2006 metais išbandėme branduolinius ginklus, buvo daugiau sankcijų, bet buvo ir pasiūlymų kalbėtis.

Net B.Obamos metais Amerika teigė, kad kalbėsis, jei mes pripažinsime, jog kalbamės apie branduolinį nusiginklavimą. Taigi JAV nori sandorio, ir mums tereikia palaukti, kol gausime mums tinkantį susitarimą. Mūsų derybiniai svertai kiekvieną dieną vis reikšmingesni.“

2. Anot JAV, mes izoliuoti, bet pinigų plaukia vis daugiau

„Kinija toliau perka mūsų anglį, mūsų darbininkai toliau keliauja į Afriką ir Aziją bei siunčia pinigus namo, toliau už dideles sumas parduodame ginklus Afrikoje ir kitur.

Taip, sankcijos mums kartais pakenkia, bet mūsų situacija – kur kas geresnė nei vos prieš dešimtmetį. Tad kam sustoti? Galbūt Kinija ir pritars tam tikroms naujoms sankcijoms, tačiau turime pakankamai susitarimų po stalu, kad bendradarbiavimas nesustotų.“

3. JAV kalba apie karinius veiksmus, bet su mumis nekariaus

„Amerika mums karo neskelbs. Jei JAV nepuolė mūsų, kai neturėjome branduolinių ginklų ir raketų, kurios gali pasiekti Ameriką, nepuls jos mūsų ir dabar.

Didžiausia pasaulio ekonomika nerizikuos viskuo, kad sunaikintų mus, mažylius. O Pietų Korėja turtinga. Seulas neleis JAV pulti, jei tai reikš Pietų Korėjos sunaikinimą. Jei toliau žingsnis po žingsnio stumsimės į priekį, ištobulinsime savo ginklų sistemas, o tada imsime galvoti apie susitarimą, kurio, regis, taip nori amerikiečiai.“

4. Amerika praranda įtaką regione

„Amerikiečiai gali kiek tik nori kalbėti apie posūkį į Aziją, bet su laiku Kinija stiprėja, o Pietų Korėjai ir Japonijai reikės apsispręsti, kurioje šios šalys pusėje. Kinija niekur nedings, nedingsime ir mes. Net jei procesas užtruks dešimtmečius, mes turime laiko. Kinija aiškiai leido suprasti, kad Šiaurės Korėjos žlugimas ją baugina labiau nei mūsų provokacijos.

Amerikai atiduodant įtaką Kinijai, mes tik stiprėjame. Jei galime padėti šiam procesui – dar geriau.“

5. Be branduolinių ginklų neturėsime nieko

„Amerika susitarė su Muammaru Gaddafi, kad jis nebevystytų branduolinės programos, bet pažiūrėkite į Libiją dabar. Saddamas Husseinas Irake iš tiesų nutraukė programą, o jie jį nuvertė. Turėdami branduolinių ginklų, kontroliuojame savo likimą. Be jų mums galas.“

Karas būtų siaubingas

„Ar Kim Jong Unas tikrai taip galvoja? Ne. Aš spėju, nors ir remdamasis dešimtmečių patirtimi. Su Šiaurės Korėjos lyderiu nėra bendravęs nė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

Gal Kim Jong Unas susigūžęs slepiasi savo rūmuose? O galbūt jis laukia tinkamos akimirkos jėga suvienyti Korėjas ir mano, kad mes niekaip nesikišime?

Būtų gerai sužinoti“, – rašo J.Wolfsthalas, manantis, kad atėjo laikas pabandyti užmegzti ryšį su Pchenjanu. Esą greičiausiai nemažai iš savo tėvo Kim Jong Ilo išmokęs Kim Jong Unas vertina D.Trumpą taip, kaip Pchenjane buvo vertinami ir buvę JAV prezidentai – kaip žmogų, kuriam nepatinka Šiaurės Korėjos branduoliniai pajėgumai, tačiau kuris neturi realistiškų galimybių juos neutralizuoti.

„Karas su Šiaurės Korėja būtų baisus. Nė vienas sveiko proto lyderis jo neprovokuotų. Nors manoma priešingai, Kim Jong Unas nėra išprotėjęs. Atrodo, kad jis mus „perskaitė“ gana neblogai“, – teigia ekspertas.

Aut. teisės: 15min.lt

(20)
(0)
(20)

Komentarai (7)