Šuoliuojantis rusiškas internetas  (0)

Rusija praėjusiais metais aplenkė Vokietiją ir turėdama 53 mln. vartotojų, tapo didžiausia Europos interneto rinka. Ateityje specifinį kopijavimo–inovacijų modelį internete naudojanti mūsų kaimynė nesustos ir šuoliuos milžiniškais tempais.

Rusija turi aibę didelių interneto bendrovių, su kuriomis vakariečiams konkuruoti jų šalyje nesiseka, nors pirminiai internetinių projektų modeliai yra kilę iš Vakarų valstybių.

Net 60 proc. paieškos sistemų rinkos čia užima „Yandex“, o „Google“ – vos 26 proc. Kitai didelei įmonei „Mail.ru Group“ priklauso didžiausia internetinė bendrovė Rusijoje „Mail.ru“, didelė internetinių žaidimų platforma, antras pagal populiarumą socialinis tinklas „Odnoklassniki“ ir nemaža dalis didžiausio vietinio Rusijos socialinio tinklo „Vkontakte“ akcijų.

Dar 2006 metais įkurtas ir nuo „Facebook“ nukopijuotas Rusijos „Vkontakte“ turi daugiau nei 110 mln. aktyvių vartotojų Rusijoje ir dar apie 50 mln. kitose – daugiausiai buvusiose Sovietų Sąjungos – šalyse. „Facebook“ su vos 5 mln. vartotojų čia sekasi sunkiai.

Kopijuoja ir pritaiko

Sunkiai įsitvirtinti Rusijos rinkoje sekasi ir kitoms didelėms vakariečių bendrovėms. Grupinių pirkimų gigantas „Groupon“ čia turi konkurentą „BigLion“, kuris ne tik nukopijavo verslo modelį, tačiau buvo ir iki smulkiausių detalių pasisavinęs „Groupon“ internetinio tinklalapio dizainą.

Pasaulinio internetinės prekybos milžino „Amazon“ ir „Expedia“ atitikmuo Rusijoje – puikiais rezultatais stebinantis „Ozon“.

Visi šie pavyzdžiai paremti Rusijos interneto verslo modeliu, kurį galima būtų pavadinti kopijavimo ir inovacijų deriniu: dažnai rusiškos bendrovės mažai kuo skiriasi nuo originalių idėjų sumanytojų vakariečių, tačiau kartais nukopijavę produktus juos unikaliai pritaiko pagal savo rinkos poreikius.

Socialinis tinklas „Vkontakte“ ne tik gerokai lenkia „Facebook“ vartotojų skaičiumi, tačiau turi ir gerokai aktyvesnių vartotojų – rusai per mėnesį prie socialinių tinklų praleidžia po 10 valandų. Tai yra maždaug dvigubai daugiau negu Europos šalyse vartotojų praleidžiamas laikas prie „Facebook“.

Daugėja mobiliųjų

Pernai Rusijos interneto rinka augo 14 proc. Bendrovės „faberNovel“ duomenimis, internetu čia kol kas naudojasi vos 47 proc. gyventojų, taigi plėstis yra kur. Interneto plėtra sparti tose teritorijose, kur pasiekiamumas žemas – pernai maždaug 90 proc. naujų interneto vartotojų buvo ne iš didžiųjų miestų, tokių kaip Maskva ar Sankt Peterburgas.

Pagal mobiliųjų telefonų interneto skverbtį Rusija yra viena sparčiausiai augančių valstybių pasaulyje – investicinio banko „GP Bullhound“ duomenimis, naujų mobiliųjų interneto vartotojų skaičius čia kasmet padidėja daugiau nei 150 proc. Tikimasi, kad šiemet mobiliųjų telefonų interneto rinka pasieks 1,8 mlrd. dolerių (4,86 mlrd. litų), o kitais metais – jau 3 mlrd (8 mlrd. litų). Čia sparčiai plečiasi ir elektroninė reklama: pernai ši rinka paaugo penktadaliu – iki 10 mlrd. dolerių (27 mlrd. litų), o 2015-aisiais jau turėtų siekti 18 mlrd. (49 mlrd. litų).

Atsižvelgiant į tai, kad internetu kol kas perka vos 16 proc. interneto vartotojų, augti yra kur.

Augti informacinių technologijų rinkai Rusijoje padeda ir puikūs šalies mokslininkai, inžinieriai bei kiti ekspertai. Ambicingų inovacijų planų nestokoja ir Rusijos valdžia, užsimojusi šalyje sukurti ir rusiškąjį Silicio slėnį – Skolkovo miestą, į kurį ketinama investuoti 4 mlrd. dolerių (10,6 mlrd. litų).

Rusų neįvertina

Pasak socialinį tinklą „One.lt“ valdančios bendrovės „Tipro“, kuri šiuo metu vykdo projektą Rusijoje ir ateityje kaimynų rinkoje ketina plėstis, pardavimo vadovo Elvijaus Gudžiūno, vienintelė galimybė sėkmingai įžengti į kaimynų rinką Rytų Europos ar Vakarų bendrovėms – kurti tik originalius projektus ir juos plėtoti greitai – kad nespėtų reaguoti didesni Rusijos rinkos dalyviai. Be to, esą projektai turi būti kuo mažiau susiję su politika. „Reikia įvertinti, kad projektas būtų kuo mažiau politiškas ir atitiktų tos šalies religinius, kultūrinius įsitikinimus, papročius“, – aiškino E. Gudžiūnas.

Paklaustas, dėl ko vakariečiams sunkiai sekasi įsitvirtinti Rusijos internetinėje rinkoje, E. Gudžiūnas atsakė, kad šie dažnai neįvertina Rusijos verslininkų galimybių.

„Vakariečiai klaidingai mano, kad vidurio ar rytų europiečiai yra labiau atsilikę interneto svetainių gamybos ir plėtros srityje. Juk dažnai yra atvirkščiai, pasaulyje „geriausi“ projektai dažnai yra seniausi, kuriuose nėra daug inovatyvių idėjų arba naujos idėjos pradedamos plėtoti su dideliais pinigais, – aiškino R. Gudžiūnas. – O Rytuose, ypač Rusijoje, naujų ir inovatyvių projektų netrūksta.“

Smaugia korupcija

Neabejojama, kad artimiausiu metu Rusijos interneto rinka augs, tačiau sparčią plėtrą šalyje gali pristabdyti tie patys kenkėjai, smaugiantys ir kitas Rusijos verslo sritis – išvešėjusi korupcija ir biurokratija. Nesunkiai čia verslus gali plėtoti Rusijos oligarchai, tačiau vakariečiams į Rusijos rinką prasibrauti nelengva. Kai kurie didžiųjų Rusijos interneto bendrovių vadovai supranta, kad korupcija ateityje gali neigiamai atsiliepti ir pačiai Rusijai, tačiau įsisenėjusią tvarką pakeisti sunku.

Be to, Rusijos gyventojai prastai kalba angliškai ir nepasitiki technologijomis – pavyzdžiui, nemoka ir nežino, kaip pirkti internetu, tačiau turi vieną didžiausių piratinių rinkų pasaulyje. Dėl piratavimo didžiosios Rusijos bendrovės per dieną praranda apie 10 mln. dolerių (27 mln. litų).

Faktai: Rusiškas internetas

  • „Mail.ru Group“ įplaukos 2010 m. siekė 325 mln. dolerių.
  • „Vkontakte“ turi daugiau nei 110 mln. aktyvių vartotojų Rusijoje ir dar apie 50 mln. kitose šalyse.
  • Rusijos interneto vartotojai prisijungę prie socialinių tinklų būna maždaug 10 val. per mėnesį. Tai dvigubai daugiau nei Europos vidurkis.

Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt
Autoriai: Paulius Grinkevičius

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)