Prieš po­rą mi­li­jo­nų me­tų bu­vo­me tie­siog vi­du­ti­niai pri­ma­tai – o ta­da mu­ms ki­lo re­vo­liu­ci­nės idė­jos ir žmo­nių evo­liu­ci­ja pa­si­lei­do gal­vo­trūk­čiais

Kas mus daro žmonėmis?

Mažiausiai prieš 7 milijonus metų mūsų protėviai atsiskyrė nuo artimiausių gyvenančių giminaičių – šimpanzių. Didžiąją dalį šio laiko jie buvo panašūs į beždžiones, plaukuoti miškų gyventojai mažomis smegenimis ir atitinkamai nesudėtingu elgesiu. Tada, maždaug prieš 2 milijonus metų, viskas pasikeitė. Paėmėme evoliuciją į savo rankas, pradėjome žmonijos istoriją pakeitusias – ir padariusias mus dabartinėmis labai moderniomis beždžionėmis – inovacijas

Ugnis

Ankstyviausi mūsų protėviai gal ir vaikščiojo stačiomis, tačiau jų galvos buvo mažos, dantys dideli, o rankos ilgos. Niekas iš tiesų nežino, kodėl jie ėmė darytis panašesni į žmones, bet skirtingai nuo kitų rūšių kūnų, kuriuos formuoja natūrali atranka, mūsiškį galėjo būti formuoti mūsų pačių sumanumas.

Štai teorija. Ankstyvieji homininai maitinosi kietu, neapdorotu maistu, kurio pasisavinimui reikėjo daug kramtyti ir virškinti. Tai pasikeitė, kai jie pradėjo valdyti ugnį ir maisto ruošimą. Karštis suminkština maistą ir sunkiai virškinamas skaidulas paverčia lengvai pasisavinamais cukrumis. Didelių dantų ir ilgo žarnyno nebereikėjo ir per daugelį kartų̃ jie palengva sumažėjo. Kiti dalykai irgi susitraukė. Kadangi ugnis atbaido plėšrūnus, mūsų protėviams nakčiai nebereikėjo ropštis į medžius ir nebereikėjo tokių ilgų rankų laipiojimui. Galiausiai, sumažėjusių kūno dalių sąskaita sutaupyta energija atiteko galvai; pradėjo augti smegenys. Kitaip tariant, Homo erectus atrodė kaip mes, nes ruošė maistą kaip mes.

Richardas Wranghamas iš Harvardo universiteto – pagrindinis šios hipotezės gynėjas. „Nemačiau jokių alternatyvių pasiūlymų, iš kur H. erectus gavo mažus krūminius dantis, mažą žarnyną ir miegojimą ant žemės,“ sako jis. Bet ši idėja turi savų problemų. Akivaizdžiausia yra ta, kad nors anatominiai pokyčiai prasidėjo prieš ~2 milijonus metų, seniausiems kontroliuojamo ugnies naudojimo ženklams tėra 1 milijonas. „Kepimo hipotezė man patinka,“ sako Michaelas Chazanas iš Toronto universiteto Kanadoje, kurio komanda 2011 m. atrado senovines pelenų ir degintų kaulų sankaupas urve Pietų Afrikoje. „Bet H. erectus ugnimi maisto ruošimui galėjo naudotis mažiau [nei vėlesnės žmonių rūšys].“

Alternatyvi idėja smegenų augimą priskiria perėjimui prie mėsos valgymo, suteikusio maistingesnę dietą. Pagal ją H. erectus buvo įgudęs medžioklis. ūsų kūnai išties atrodo prisitaikę vaikytis grobį kol šis visiškai išsenka. Bet kita senovės žmonių inovacija pakeitė medžioklės taisykles – ir tikriausiai žmonių bendruomenių prigimtį.

Ginklai

Svaidomi ginklai lekia greičiau, nei pati mitriausia antilopė. Pernai paskelbtame tyrime teigiama, kad H. erectus jai naudojosi, kadangi tai seniausias mūsų protėvis, turėjęs tiksliam ir galingam metimui būtinus pečius. Be to, neįprasta kumščio dydžio akmenų kolekcija H. erectus gyvenvietėje netoli Dmanisi miesto Gruzijoje rodo, kokie buvo jų mėgiamiausi svaidomieji ginklai.

Bet svaidomi akmenys suteikė ne vien naują medžioklės strategiją: jie suteikė ankstyviesiems žmonėms priešų žudymo būdą. Christopheris Boehmas iš Pietų Kalifornijos universiteto iškėlė mintį, kad svaidomieji ginklai ankstyvosiose žmonių bendruomenėse suvienodino žaidimo taisykles, nes netgi silpniausias grupės narys galėjo įveikti dominuojantįjį, išvengdamas kovos vienas prieš vieną. Taigi, ginklai, teigia jis, paskatino ankstyvųjų žmonių grupių narių lygybę, kas tarp primatų yra unikalu; tai egzistuoja ir dabartinėse medžiotojų–rinkėjų bendruomenėse.

Tiesą sakant, ginklai galėjo turėti dar didesnę įtaką. Paulas Binghamas ir Joanne Souza iš Stony Brook universiteto Niujorke išvystė idėją, kad žmonių bendruomenės naudojo ir tebenaudoja svaidomųjų ginklų grėsmę aukšto lygio bendradarbiavimo tarp grupės narių skatinimui. Jie vadina tai socialinio spaudimo teorija.

Papuošalai ir kosmetika

Jei Binghamas ir Souza teisūs, H. erectus elgesyje atrastume šį tą primenančio mūsų visuomeninį elgesį. Tačiau dauguma labiausiai atpažįstamų įpročių pradėjo formuotis tik prieš 100 000 metų – pasirodžius Homo sapiens.

Prieš dešimtmetį kasinėjant Blombos urve Pietų Afrikoje, rastos skylėtos ir nuspalvotos kriauklelės, suvertos į grandinėles arba apyrankes. Panašių radinių aptikta ir kitose Afrikos vietose. Neseniai, darbai Blombose pateikė įrodymus, kad ochra buvo renkama tyčia, derinama su kitais ingredientais ir naudojama kūno puošybai arba kosmetikai.

Iš pirmo žvilgsnio šie atradimai labai trivialūs, tačiau jie liudija dramatiškus žmogaus tikėjimo ir bendravimo pokyčius. Papuošalai ir kosmetika tikriausiai buvo prestižiški, o tai rodo aukštesnio ir žemesnio statuso žmonių egzistavimą, pakeitusį nuo H. erectus egzistavusį lygybės supratimą. Dar svarbiau, jie yra simbolinio mąstymo ir elgesio ženklai, nes tam tikra grandinėlė ar kūno išdažymas reiškia daugiau, nei vien matoma. Be statuso, jie gali reikšti tokius dalykus, kaip priklausymą grupei ar bendrą požiūrį. Tai, kad karta po kartos taip puošėsi, rodo, kad šie žmonės mokėjo kalbėti pakankami sudėtinga kalba, kad galėtų sukurti tradicijas.

Siuvimas

Tai, ką žmonės išrado dėvėjimui su papuošalais ir kosmetika, buvo ne menkiau revoliucinga. Adatas primenantys objektai archeologiniuose radiniuose pasirodo maždaug prieš 60 000 metų, suteikdami pirmuosius siuvimo įrodymus, bet paprastus rūbus žmonės dėvėjo tikriausiai jau tūkstančius metų iki tol. Tai patvirtina įrodymai iš gana netikėto šaltinio. Kūno utėlės, gyvenančios daugiausiai rūbuose, išsivystė iš plaukų utėlių po to, kai žmonės ėmė rengtis, ir utėlių genetikos tyrimai rodo, kad kūno utėlės atsirado maždaug prieš 70 000 metų. Naujesnė analizė nukelia jų atsiradimą į laikus prieš 170 000 metų. Kaip bebūtų, regis, kai patraukėme iš Afrikos lopšio prieš 60 000 ir pradėjome sklisti po pasaulį, jau dėvėjome siūtus rūbus.

Markas Stonekingas iš Max Planck Evoliucinės antropologijos instituto Leipzige, Vokietijoje, pirmojo utėlių tyrimo autorius, mano, kad rūbai suteikė galimybę žmonėms apgyvendinti šaltus regionus, kur nuogi jų pirmtakai negalėjo ištverti. Siuvimas galėjo būti kritiškai svarbus išradimas, nes, pritaikyta apranga efektyviau išlaiko kūno šilumą, nei laisvai užsimesti gyvūnų kailiai. Tačiau netgi tada šalta šiaurė būtų buvęs rimtas iššūkis Afrikos savanose išsivysčiusiai rūšiai, ir naujausi tyrimai rodo, kad plitimui po pasaulį mes pasinaudojome ir klimato pokyčiais.

Indai

Kai dalis mūsų protėvių paliko Afriką, jie keliavo tikriausiai ne vien su drabužiais ant nugaros. Maždaug prieš 100 000 metų žmonės pietinėje Afrikos dalyje pradėjo naudoti stručių kiaušinius kaip vandens butelius. Indai gyvybiškai svarbių išteklių transportavimui ir saugojimui būtų suteikę jiems didžiulį pranašumą prieš kitus primatus. Bet išraižymai ant šių lukštų taip pat labai svarbūs: tai ženklas, kad išsibarsčiusios grupės pradėjo jungtis ir prekiauti.

Nuo 1999-ųjų, Pierre-Jean Texier iš Bordeaux universiteto Prancūzijoje rasdavo išraižytus stručių kiaušinių lukštus Diepkloof oloje, 150 kilometrų šiauriau Keiptauno, PAR. Tie patys penki pagrindiniai motyvai naudoti vėl ir vėl, tūkstančius metų. Tai rodo, kad jie turėjo prasmę, kurią galėjo perskaityti ir suprasti daugybė kartų. Texier ir jo kolegos mano, kad tai rodo, jog žmonės žymėdavo ir apibrėždavo savo nuosavybę, kad išlaikytų grupės identitetą, kadangi jie pradėjo keliauti toliau ir bendrauti su kitomis grupėmis.

Įstatymai

Pradėjus prekiauti, mūsų protėviams reikėjo bendradarbiauti teisingai ir taikiai – ne tik su grupės nariais, bet ir su svetimšaliais. Taip prekyba galėjo suteikti postūmį išrasti įstatymus ir teisingumą, padedančius išlaikyti tvarką.

Įstatymų išsivystymo užuominos kyla iš dabartinių žmonių grupių, kurios, kaip ir Akmens amžiaus medžiotojai-rinkėjai, gyvena egalitarinėse, decentralizuotose bendruomenėse. Turkanai yra piemenys klajokliai, gyvenantys Afrikos rytuose. Nors jie neturi centralizuotos politinės jėgos, vyrai kooperuojasi su ne šeimos nariais gyvybei pavojingai veiklai – tarkime, gyvulių vogimui iš kaimyninių žmonių. Nors pat veikla etiniu požiūriu abejotina, bendradarbiavimo motyvacija atspindi bet kokios modernios teisinės sistemos pagrindą sudarančias idėjas. Jei vyrai atsisako prisijungti prie tokio plėšikavimo reidų, kiti grupės nariai juos griežtai teisia ir baudžia, sako Sarah Mathew iš Arizonos valstijos universiteto Tempe. „Tai teisimo ir baudimo mechanizmai, panašūs į formaliąją teiseną, o tai rodo, kad įstatymai ir justicija atsirado anksčiau, nei centralizuotos visuomenės.“

Laiko skaičiavimas

Vėlesniais tūkstantmečiais klestint prekybai, buvo mainomasi ne tik materialinėmis gėrybėmis. Idėjų mainai paskatino naujus mąstymo būdus, ir tikriausiai ankstyvųjų mokslinių minčių maišymąsi. Medžiotojų-rinkėjų bendruomenės, gyvenusios dabartinės Škotijos teritorijoje, galėjo būti tarp pirmųjų, moksliškai stebėjusių ir matavusių savo aplinką. Aberdeenshire yra daug mezolito artefaktų, kuriems maždaug 10 000 metų. Tarp jų ir keistas monumentas iš tuzino duobių, išsidėsčiusių plokščiu lanku iš šiaurės rytų į pietvakarius. Kai Vincentas Gaffney'is su kolegomis iš Birminghamo universiteto pastebėjo, kad lankas atkreiptas į statų slėnį, per kurį žiemos saulėgrįžą kyla Saulė, jie suprato, kad tai buvo kosmologinis statinys. 12 duobių tikriausiai buv naudojamos sekti mėnulio mėnesius. Aberdeenshire'o Mėnulio „kalendorius“ – arba, kaip jie pavadino „laiko žinynas“ – yra gerokai daugiau, nei dvigubai senesnis už bet kurį anksčiau rastą.

„Beveik visos kultūros pradeda sekti laiką, pasinaudodamos Mėnuliu,“ sako Gaffney'is. Nustačius formalią laiko koncepciją, galima žinoti, kada laukti sezoninių įvykių, tarkime lašišų grįžimo į vietines upes. O žinojimas yra galia. „Turint tas senovines žinias, atsiranda galimybė kontroliuoti bendruomenę,“ sako Gaffney'is.

Arimas

Kol Škotijos medžiotojai-rinkėjai matavo laiką, jų bendraamžiai apsistojo Artimuosiuose Rytose ūkininkauti. Kultūrų kultivavimas yra sunkus darbas, įkvėpęs pirmuosius ūkininkus išrasti triūsą palengvinančius įnagius. Svarbiausias iš jų, plūgas, galėjo stebinamai paveikti visuomenę.

Anksčiau, kai ir dabar, medžiotojų-rinkėjų bendruomenės tikriausiai dažnai pasidalindavo darbus pagal lytį, kai vyrai medžiodavo, o moterys užsiimdavo rinkimu. Žemdirbystė sukūrė didesnė lyčių lygybę, kadangi abi lytys galėjo dirbti žemę, bet plūgas – kuris buvo sunkus, todėl daugiausia valdomas vyrų – tai pabaigė. Taip teigė Danijos žemės ūkio ekonomistė Ester Boserup aštuntajame XX a. dešimtmetyje. Pernai Paola Giuliano iš Kalifornijos universiteto, Los Angelese, ir jos kolegos patikrinti šią idėją, palygindami lyčių lygybę bendruomenėse visame pasaulyje, kurios naudoją plūgą arba kitą žemės įdirbimo formą. Plūgo efektas buvo ne tik patvirtintas, bet išsiaiškinta, kad jis tebedaro įtaką lyties suvokimui ir dabar. „Plūgas nėra vienintelis skirtingų lyčių vaidmenų faktorius,“ pabrėžia Giuliano. „Bet jei dvi bendruomenės kitais atžvilgiais panašios, naudojančiose plūgą lyčių vaidmenys bus labiau atskirti.“

Kanalizacija

Ūkininkavimas buvo apibūdintas kaip didžiausia klaida per visą žmonijos istoriją: tai nepakeliamai sunkus darbas. Bet jis suteikė tiek maisto, kad galėjo pradėti augti urbanistiniai centrai. Miestietiškas gyvenimas turi daug privalumų, bet taip pat kelia grėsmę sveikatai; miestiečiams grėsmę kelia vandeniu pernešamos užkrečiamos ligos.

Beveik tiek pat, kiek miestai, egzistuoja ir įspūdingos kanalizacijos sistemos. 5000 metų senumo Indo slėnio bendruomenės miestai buvo pastatyti virš plataus nuotekų tinklo. Panašiu metu, tualetus primenančios sistemos egzistavo ankstyvosiose Škotijos gyvenvietėse, o Kretoje yra 3500 meto senumo nuleidžiamų tualetai ir kanalizacija. Bet nė vienas iš šių kūrinių nebuvo kurtas, turint galvoje švarą, sako Thomasas Bondas iš ICL. „Daugelis nuotekų sistemų buvo pažangios civilinės inžinerijos prasme, tačiau jų paskirtis tebuvo atsikratyti nuotekų vandens – pavyzdžiui, į artimiausią upę.“

Ir tik XIX a. šeštajame dešimtmetyje, kai daktaras Johnas Snow susiejo choleros protrūkį Londone su nešvariu vandens tiekimu, žmonės pradėjo valyti nuotekų vandenį. Didelės centralizuotos nuotekų valymo sistemos atsirado XX a. pirmaisiais dešimtmečiais. Efektyvios kanalizacijos nebuvo labai ilgai, tačiau atsiradusi ji revoliucionavo viešąją sveikatą.

Rašymas

Išraižyti Diepkloofo stručių kiaušinių lukštai rodo, kad dabartiniai žmonės grafinius simbolius prasmės perdavmui naudoja mažiausiai 100 000 metų. Bet tikrasis rašymas buvo išrastas vos prieš 5000 metų. Tada žmonės galėjo įrašyti informaciją ir perduoti ją į kitas vietas ir kartas. Kultūros raida pasikeitė visam laikui.

Rašymas taipogi suteikė priemones perduoti viltis ir baimes, atskleidžiančias, kaip tolesnės inovacijos paveikė žmogaus sielą. Vieni iš seniausių pasaulio tekstų iš Mesopotamijos miesto valstybės Lagasho, pasisako prieš korumpuotos valdančiosios klasės uždedamus vis didesnius mokesčius. Netrukus Lagasho karalius Urukagina parašė tai, kas laikoma pirmuoju dokumentuotu teisiniu aktu. Jis nusipelnė ankstyviausio socialinio reformatoriaus reputacijos, sukurdamas įstatymus, ribojančius turto perteklių, bet jo dekretai taip pat įtvirtina žemesnę moterų socialinę padėtį. Viename nurodomos bausmės svetimaujančioms moterims, bet apie svetimaujančius vyrus neužsimenama. Nepaisant visų revoliucinių pokyčių, žmonijai dar liko nemenkas kelio galas.

Colin Barras
New Scientist № 2992

Komentarai (22)